Vis pakalbiname į Lietuvą po magistro studijų prestižiniuose pasaulio universitetuose grįžusius MJJ fondo stipendijų laureatus. Barbora Butkutė buvo viena pirmųjų fondo stipendijos gavėjų prieš septynis metus vykusi studijuoti „Sveikatos ekonomikos ir vadybos“ (angl. Health Economics and Management) magistro programą net keturiuose skirtinguose – Oslo, Bolonijos, Erasmus Roterdamo ir Insbruko – universitetuose, kurie sveikatos vadybos srityje vertinami kaip geriausi Europoje. Po studijų Barbora grįžusi į Lietuvą dirbo privačiame sveikatos sektoriuje, medicinos technologijų startuolyje, o šiandien didžiuodamasi savo žinias pritaiko valstybiniame sektoriuje.
Kur šiuo metu dirbi, kaip ten atsiradai ir kodėl po privataus sektoriaus sutikai dirbti valstybinėje įstaigoje?
Šiuo metu dirbu Valstybinėje ligonių kasoje, Duomenų ir analizės skyriuje. Esu sveikatos ekonomistė – specialybė, kuri gražiausiai atsiskleidžia ne ten, kur skaičiai tarnauja produktui, o ten, kur jie formuoja sistemą.
Po privataus sektoriaus atėjau ne todėl, kad jis būtų išsisėmęs. Atėjau todėl, kad norėjosi darbo, kuriame sprendimai turi svorį, o jų pasekmės matomos ne po dešimtmečių. Lietuva maža, demokratija jauna – vieno žmogaus darbas viešajame sektoriuje čia vis dar gali būti apčiuopiamas. Matomas. Tikras.
Ir ne, tai nėra romantika vietoje atlygio. Tai darbas su stipria komanda, aiškiu ritmu ir konkurencingu atlyginimu. Tiesiog šįkart prasmingumas ir racionalumas atsidūrė toje pačioje sakinio pusėje.
Ties kokiais tikslais šiuo metu darbuojiesi? Kokį pokytį siekiate sukurti?
Dirbu su duomenimis, kurie ne visada patogūs, bet dažniausiai – atspindintys realybę. Jie rodo, kur sistema veikia, o kur tiesiog sukasi iš inercijos.
Kur pacientai keliauja per grandis be realios medicininės priežasties.
Kur paslaugos kartojasi. Kur pinigai ištirpsta, nepalikdami rezultato nei statistikoje, nei žmogaus savijautoje.
Man analizė nėra tikslas savaime. Ji nėra skirta stalčiui, prezentacijai ar „užsidėjimui varnelės“. Ji turi keisti sprendimus. Jei po analizės niekas nesikeičia – tai ne analizė. Tai tik gražiai sutvarkyti duomenys.
Kokių tikslų mūsų šalis siekia sveikatos sistemoje?
Sveikatos sistemos tikslas galiausiai labai žmogiškas: kad žmogus pagalbą gautų tada, kai jos reikia, ten, kur jis gyvena, ir tokią, kuri remiasi mokslo praktika – ne sistemos patogumu.
Ekonomine prasme tai reiškia brandesnę valstybę. Mažiau švaistymo. Mažiau veiksmų „šiaip sau“. Daugiau investicijų ten, kur jos grįžta geresne sveikata, ilgesniu darbingumu ir realesne gyvenimo kokybe.
Gal dar kažkas, kuo norėtum pasidalinti?
Viešasis sektorius nėra atsarginis planas. Tai vieta tiems, kuriems įdomu dirbti su sudėtingomis sistemomis, prisiimti sprendimų pasekmes ir matyti, kaip darbas virsta realiu pokyčiu. Jei kam artimas toks tempas ir mastas – bendraminčių čia vis dar labai reikia.
