Laura domisi, kaip architektūros intervencijos gali transformuoti, iš pirmo žvilgsnio, nesvetingas erdves. Bakalauro studijų metu ji susidomėjo adaptaciniu pakartotiniu naudojimu (adaptive reuse) – praktika, leidžiančia pritaikyti senas, nenaudojamas struktūras naujoms funkcijoms, taip mažinant naujų statybų poreikį, tausojant medžiagas ir mažinant emisijas. Kompleksiškos sąveikos su erdve ir regeneracinis dizainas tapo pagrindiniu jos tyrimų objektu, siekiant ateičiai atsparios architektūros. Šia tema žinias ir patirtį Laura gilins magistro studijose UCL (Univesity College London), Bartletto Architektūros fakultete, išrinktame pirmu geriausiu pasaulyje architektūros srityje (QS World University Rankings).
Laura Blažytė yra architektūros studentė ir tyrėja, bakalauro studijas baigusi Mančesterio universitete, kur mokslus baigė su pagyrimu. Profesinę patirtį ji gilino Londone, dirbdama Allies and Morrison studijoje prie didelio masto projektų, tokių kaip „Cambridge Biomedical Campus“ Jungtinėje Karalystėje ir „Al Ula Masterplan“ projekto Saudo Arabijoje. Laura taip pat aktyviai dalyvavo savanoriškuose projektuose – rašė straipsnius ir asistavo vyr. redaktorei leidinyje „Veranda ID“, prisidėjo prie „Architektūros fondo“ iniciatyvų bei dalyvavo „KAD. Jašiūnai“ paviljono projekto įgyvendinime, kuriame svarbiausias akcentas buvo vietos bendruomenės įtraukimas.
„Pastatai ES sukuria ženklią dalį išmetamo CO₂, energijos sąnaudų ir atliekų, todėl pastatų ir miestų pernaudojimas yra viena esminių klimato kaitos sprendimų dalis. Tad mano pasirinkimas tęsti studijas UCL (University College London), Bartlett Architektūros fakultete, yra motyvuotas unikaliais mokslinių tyrimų centrais — BSA Sustainable Heritage group ir Circular Construction Lab — kur tikiuosi gilinti kompetencijas medžiagų, struktūrų ir urbanistinių ryšių pakartotinio naudojimo srityje bei darbuotis kuriant pokytį”, – dalinasi stipendijos laureatė.
Laura tiki, jog jos žinios ir patirtis – dirbant su tvaria architektūra, pėsčiųjų infrastruktūra, klimato kaitos ir sveikatos sąsajų analize ir kt. – turi tiesioginį poveikį visuomenės gerovei. Laura siekia ne tik akademinių rezultatų: jos planas — per dviejų metų magistro studijas UCL įgyti praktinių įgūdžių ir patirties projektuose, vėliau aktyviai dalyvauti valstybiniuose ir ES lygmens renovacijos iniciatyvose (pvz., HouseEurope.eu) bei privačiuose projektuose, spartinant renovacijos tempą ir diegiant regeneracinius sprendimus. Ji nurodo ambicingą tikslą padidinti renovacijos spartą Lietuvoje, kad būtų įgyvendinti ES kelti energetikos ir klimato reikalavimai iki 2050 m. Laura jau yra bendravusi su Vilniaus miesto architektų komanda ir mato galimybes ilgalaikiam bendradarbiavimui miesto planavimo ir infrastruktūros srityse.
„Mane domina galimybės aktyviau atnaujinti esamą infrastruktūrą tiek miestuose, tiek užmiesčiuose Lietuvoje, ypač regionuose, kur ekonomikos augimas lėtesnis ir yra gausu nykstančių pastatų. Užmiestis gali tapti patraukliu gyvenimui ir verslo vystymuisi, pritraukiant gyventojus ir investicijas, išsaugant įvairius esamus paveldo objektus, ypatingai, medinės architektūros paveldą ir kuriant naujas funkcijas, kaip pavyzdžiui – gerai suplanuotos pėsčiųjų zonos mažina sveikatos rizikas ir mažina valstybės sveikatos sistemos naštą”, – įžvalgomis dalinasi Laura.
