Mokslininkė savo akademinę kelionę pradėjo Vilniaus universitete, kur įgijo biochemijos bakalauro, magistro ir daktaro laipsnius. Nuo pat studijų pradžios ji dirbo prof. Šikšnio laboratorijoje, kur tyrė III tipo CRISPR-Cas sistemas ir atskleidė jų veikimo mechanizmus.

Siekdama praplėsti savo mokslinių tyrimų horizontus, 2018-2024 m. Miglė atliko podoktorantūros stažuotę prestižinėje prof. Jinek laboratorijoje Ciuricho universitete. „Šveicarijoje ne tik įgijau unikalios patirties dirbant su žmogaus baltymais, bet ir išmokau naudotis pažangiausiomis technologijomis, tokiomis kaip krio-elektronų mikroskopija. Bet labiausiai neįkainojama laikau galimybę susipažinti su itin stiprios laboratorijos „virtuve“ – kaip surinkti darnų tarptautinį kolektyvą, kaip sėkmingai rašyti bei vykdyti ERC ir kitus grantus, kaip organizuoti įvairią infrastruktūrą ir t.t.” – dalinasi mokslininkė.

Jos moksliniai pasiekimai įspūdingi – ji yra 8 gausiai cituojamų mokslinių straipsnių bendraautorė, publikuotų tokiuose prestižiniuose žurnaluose kaip „Molecular Cell” ir „Science”. Be to, ji yra trijų patentinių paraiškų bendraautorė ir gavo konkurencingus EMBO bei HFSP finansavimus.

Šiuo metu dr. Kazlauskienė pradeda naują etapą savo karjeroje – grįžo darbuotis naujai įkurtame Vilniaus universiteto Medicinos mokslo centre kur įkūrė mokslinę grupę.

„Mano grupė tiria sveikatai svarbius faktorius molekuliniame lygyje, ypač žmogaus RNR ir genomą reguliuojančius veiksnius. Tiek pats Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Medicinos mokslo centras, tiek mano tyrimų grupė jame tik neseniai pradėjo veiklą, tad visų pirma tenka daugiau atlikti organizacinio ir administracinio darbo, be to, stengiuosi geriau susipažinti su vietinių klinicistų praktikomis, ieškodama kaip efektyviau suartinti fundamentinius ir klinikinius tyrimus. Tęsiame mano podoktorantūros tyrimus nagrinėdami žmogaus RNR adenozinų N6-metilinimo sistemos molekulinius mechanizmus – ši modifikacija yra itin svarbi ląstelių kaitos procesams, tad nenuostabu, kad yra pastebėtos jos nukrypimų nuo normos koreliacijos su daugybe aktualių ligų. Todėl artimiausiu metu taip pat planuojame atidžiau pažvelgti į šios modifikacijos diagnostinį potencialą neurologinių ligų atvejais,” – pabrėžia mokslininkė.

Jos vizija – sujungti fundamentinius molekulinius tyrimus su klinikine praktika. „Lietuvoje turime puikią molekulinės biologijos bazę, tačiau dabar svarbu šias žinias pritaikyti medicinoje,” – teigia dr. Kazlauskienė.

Siekdamas pritraukti užsienyje dirbančius mokslininkus, norinčius inovatyvius tyrimus tęsti Lietuvoje ir čia dėstyti studentams, MJJ fondas metų ir dviejų laikotarpio grantams šiais metais skyrė 176 000 Eur. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!