„Mane motyvuoja galimybė taikyti pažangiausias technologijas, kad prisidėčiau prie personalizuotos medicinos plėtros Lietuvoje,” – sako Julija Maldutytė, grįžusi į Lietuvą po dešimtmečio studijų ir mokslinės veiklos Jungtinėje Karalystėje.
Savo akademinę kelionę Julija pradėjo 2014-aisiais, išvykdama studijuoti biochemiją į Glazgo Universitetą. Ji dalyvavo integruoto magistro programoje, kurios metu atliko vienerių metų stažuotę GlaxoSmithKline kompanijoje, kur dirbo su moderniomis „omics“ technologijomis, leidžiančiomis tyrinėti ląstelių molekulių visumą. „Mane ypač domino galimybė prognozuoti jaunų ląstelių, gaminančių terapeutinius antikūnus, produktyvumą,” – dalinasi mokslininkė.
Po bakalauro studijų Julija tęsė mokslinę veiklą Kembridžo Universitete, kur 2019-aisiais įstojo į molekulinės ląstelės biologijos doktorantūros studijas prof. Liz Miller laboratorijoje, kur tyrinėjo vieną iš svarbiausių gyvybės palaikymo procesų – baltymų pernašą tarp ląstelės organelių. Julija išaiškino, kaip baltymų pernašos receptorius SURF4 sąveikauja su savo baltymais-klientais ir juos išgabena. Jos pasiekimai buvo pripažinti tarptautinėse konferencijose, o tyrimų rezultatus publikavau aukšto lygio žurnaluose. Be mokslinės veiklos, ji aktyviai dalyvavo biomokslų verslumo programose ir organizavo tarptautines konferencijas.
Po grįžimo į Lietuvą, Julija nusprendė toliau plėtoti savo žinias ir įgūdžius, pasirinkdama podoktorantūros tyrėjos poziciją Dr. Lino Mažučio laboratorijoje Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre. Čia ji planuoja tirti ūminę mieloidinę leukemiją (ŪML) ir biologinius mechanizmus, lemiančius skirtingą pacientų atsaką į terapijas, naudodama naują pavienių ląstelių analizės technologiją CapSeq.
Siekdamas pritraukti užsienyje dirbančius mokslininkus, norinčius inovatyvius tyrimus tęsti Lietuvoje ir čia dėstyti studentams, MJJ fondas dviejų metų laikotarpio grantams šiais metais skyrė 90 000 Eur. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!
