“Mano mokslinė patirtis siekia daugiau nei 10 metų tarpdisciplininėje srityje, apimančioje biologiją, biogeochemiją, spektroskopiją ir archeologiją. Nuo pat pradžių domėjausi kaip tikslieji mokslai gali padėti geriau pažinti istoriją ir kultūros paveldą. Magistro studijoms išvykau į užsienį studijuoti spektroskopijos, nes pamačiau didžiulį šios srities potencialą ir žinių trūkumą mano srityje, ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Šią tarptautinę magistro programą studijavau trijose šalyse – Prancūzijos, Suomijos ir Italijos universitetuose. Nors daug metų dirbau su tapybos darbais, doktorantūros studijų metu pasukau į archeologiją. Tyrinėjau archeologines moliuskų kriaukles molekuliniais metodais Turino Universitete Italijoje ir Burgundijos Universitete Prancūzijoje (dvigubas PhD diplomas). Kriauklės – labai kompleksiškos biologine prasme, o jų panaudojimo istorija archeologijoje labai ilga. Vienas įdomiausių faktų yra tai, jog biomolekulės kriauklėse išlieka daugiau nei tūkstančius metų. Tad doktorantūros metais sukūriau metodologiją kaip tirti senuosius baltymus (angl. ancient proteins) iš archeologinių kriauklių naudojant masių spektrometrijos analizėmis (dar kitaip žinoma kaip paleoproteomika)”, – apie savo tyrimų lauką dalinasi Jorūnė Sakalauskaitė.
Nuo 2021 savo podoktorantūros tyrimus Jorūnė atliko Kopenhagos Universitete (Danijoje) kartu su viena žinomiausių paleoproteomikos grupių pasaulyje. 2022 metais tyrėja gavo prestižinę EMBO (European Molecular Biology Organization) stipendiją už naują ir inovatyvų projektą “Shell Archaeochrome” kurį įgyvendins GMC, Vilniaus Universitete.
Kokia yra kriauklių biopigmentų cheminė sudėtis? Kaip jie biomineralizuojasi į kristalų struktūras? Kokia jų funkcija? Ir kodėl jie išlieka tūkstančius ar milijonus metų archeologiniuose ir paleontologiniuose radiniuose? Tyrėja Jorūnė Sakalauskaitė tiki, jog atsakymai į šiuos klausimus padėtų kuriant naujas, gamtai draugiškas medžiagas – įkvėptas biologijos ir archeologijos patikrintas laike.
„Mano projekto “Shell Archaeochrome” tikslas – ištyrinėti kriauklių spalvų biochemiją. Mokslinių tyrimų susijusių su kriauklių spalvomis yra mažai. Tam bus pasitelkti tarpdisciplininiai tyrimai (kartu su chemijos, evoliucinės biologijos, bioinformatikos ekspertais ir archeologais) ir naujausios technologijos, t.y. omic analizės (proteomika ir transkriptomika). Pirmą kartą, pasiūliau pritaikyti CRISPR-CAS9 genų redagavimo įrankius nustatant baltymus susijusius su spalvine funkcija. Džiaugiuosi, jog Lietuvoje prof. V. Šikšnys yra mano EMBO projekto vadovas“, – dalinasi Jorūnė.
Tyrėja atskleidžią, jog pagrindinė jos emigracijos priežastis buvo tai, jog ją domino skirtingos, tuo metu, tarpusavyje sunkiai suderinamos sritys – analitinė chemija, istorija, archeologija. Tad mergina išvyko mokytis į užsienį, nes šios nišos nerado Lietuvoje. O šiandien grįžusi, Jorūnė nori prisidėti prie tarpdisciplininių tyrimų plėtojimo ir suteikti galimybę jauniems studentams kurti platesnę tyrimų įvairovę, čia Lietuvoje.
Siekdamas pritraukti užsienyje dirbančius mokslininkus, norinčius inovatyvius tyrimus tęsti Lietuvoje ir čia dėstyti studentams, MJJ fondas metų-dviejų laikotarpio grantams skyrė 105 000 Eur. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!
