Kviečiame susipažinti su Ingrida Olendraite – Kembridžo universiteto doktorante, virusologe ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) molekulinės biologijos alumne.

Savo #ŽiniosLietuvai pranešime Ingrida kalba apie įvairias virusų rūšis, kas juos platina ir kodėl jau po 10 metų Lietuvoje galime sulaukti Maliarinių uodų! Bet svarbiausia – ką galime padaryti, kad taip neatsitiktų!

Ingrida taip pat viena iš pirmosios Lietuvoje ir Baltijos šalyse „Vilnius-Lithuania iGEM“ komandos iniciatorių. iGEM (International Genetically Engineered Machine competition) – tai prestižinis, didžiausias pasaulyje sintetinės biologijos konkursas universitetų studentams, rengiamas Bostone (JAV) nuo 2003 metų.

Jaunoji mokslininkė ne tik užsiima tyrimais, gilina savo žinias, bet kartu ir aktyviai prisideda prie mokslo populiarinimo skaitydama pranešimus įvairiuose renginiuose bei rašydama straipsnius žiniasklaidai.

Ingrida siunčia ir sąrašą papildomų šaltinių tiems kas norėtų pasidomėti plačiau:

+ Virusologų bendruomenė labai laiminga, turėdama labai gerą tinklalaidę, kurioje aptariamos įvairios mokslinės naujienos, o tas pats vedėjas Vincent Rachaniello turi ir Youtube kanalą, kuriame veda įvairauisas
paskaitas.

+ Mokslinis straipsnis su palyginimu, kuo MERS bei abu SARS virusai skiriasi nuo įprastų koronavirusų ir kodėl sukelia baisesnes ligas.

+ Viral Zone galite rasti labai sukoncentruotą informaciją apie jūsų ‘pasirinktą’ virusą.

+ Bei labai rekomenduoju naudoti Twitter, kur galima sekti įvairiausius mokslininkus ir taip labai anksti sužinoti kokybiškos naujos informacijos. Šiai dienai, labai rekomenduočiau epidemiologą Adam Kucharski.

+ Kembridžo universiteto paruoštas video apie 1918 gripo pandemiją.

Ir tikriausiai, jau daug kam atrastas: stalo žaidimas „Pandemic” / „Pandemic legacy”.

Pažįstate kas galėtų būti kitas pranešėjas? Rašykite mums info@mjjfondas.lt mes susisieksime! Padėkime kurti Žinių Lietuvą.

Kviečiame susipažinti su mūsų pirmąja pranešėja Emile Radyte, Harvardo universiteto neuromokslų ir socialinės antropologijos bakalauro 4 kurso studente. Garsiąjame universitete ji gilinasi į proto, smegenų ir elgesio klausimus bei tai, kaip jie siejasi socialinėje antropologijoje. Savo pranešime Emilė kalba apie smegenis ir pasakoja kaip jos lemia mūsų požiūrį į pasaulio supratimą, kokios yra jų funkcijos, ir kaip jos su mumis “žaidžia”.

Kai nesimoko, Emilė universiteto miestelyje vadovauja CrimsonEMS, Harvardo skubios medicininės pagalbos centrui, kur ji dirba pirmosios pagalbos medike. Ji taipogi dirba gide Harvardo meno muziejuose.

Pažįstate kas galėtų būti kitas pranešėjas? Rašykite mums info@mjjfondas.lt mes susisieksime! Padėkime kurti Žinių Lietuvą.

 

„Šiuo nežinomybės laikotarpiu siekiame sujungti mūsų protus, studijuojančius visame pasaulyje. Jie video formatu dalinsis savo žiniomis su Lietuvos moksleiviais ir studentais. Taip siekiame kurti ryšį, populiarinti mokslą ir suteikti papildomų kokybiškų žinių kai pamokos ir paskaitos vyksta nuotoliniu būdu “ – pasakoja MJJ fondo vadovė Kotryna Stankutė-Jaščemskienė.

Vaizdo pranešimų metu, įvairių studijų studentai, tyrėjai ir atstovai papasakos apie juos labiausiai įkvepiančias studijų ar tyrimų kryptis, įdomiausias paskaitas, savo darbų turinį, pristatys skirtingoms mokslo sritims svarbias mąstymo kryptis.

Pirmoji savo paskaitą apie smegenis ir miegą pristato Harvardo universitete neuromokslus ir socialinę antropologiją studijuojanti Emilė Radytė. Emilė pernai kartu su kitais 24 akademiniais pasiekimais pasižymėjusiais kolegomis buvo oficialiai priimta į Harvardo univeristeto Phi Beta Kappa draugiją – seniausią, prestižiškiausią ir itin gerbiamą akademinę bendruomenę JAV.

Vėliau susitiksime su Ingrida Olendraite, Kembridžo universitete studijuojančią virusų molekulinės biologiją ir taksonomiją. Ji taip pat viena „Vilnius-Lithuania iGEM“ komandos, dalyvaujančios prestižiname ir didžiausiame pasaulyje sintetinės biologijos konkurse Bostone (JAV), įkūrėjų.

Trečiasis projekto pranešėjas – Povilas Kavaliauskas, Weillo Cornello medicinos universiteto mokslinis tyrėjas. 2011 metais jis laimėjo geriausio jaunojo Europos Sąjungos mokslininko prizą, o šiemet pateko | Europos klinikinės mikrobiologijos ir infekcinių ligų kongreso prestižinį „30 under 30“ sarąšą, kuriame skelbiami geriausi viso pasaulio talentai, dirbantys su bakterinių ir infekcinių ligų tyrimais.

Šiais metais #ŽiniosLietuvai  planuojama 30 trumpų interaktyvių paskaitų. Projekto metu bus galimybė ne tik pasiklausyti pranešimų, bet ir užduoti dominančius klausimus bei tiesiogiai pabendrauti su pranešėjais.

Mariaus Jakulio Jason fondas sukurtas siekiant prisidėti prie Lietuvos stiprinimo, teikti finansinę paramą gabiems verslo kūrėjams, akademikams ir studentams, norintiems ir galintiems prisidėti prie Lietuvos ekonomikos augimo.

Visas #ŽiniosLietuvai paskaitas rasite MJJ fondo Youtube kanale.

 

 

Mokslas ar kūryba? Tikslieji ar menai? O gal viskas kartu?  Taip šiandien švietimo pasaulyje STEM keičia STEAM.

Jonės Girdzijauskaitės video paskaita:

Ar galiu sakyti, kad tikrai žinau, ką manau žinanti? Kiek mano nuomonė yra objektyvi, kiek ji tikrai mano? Nuo ko priklauso, ką aš galvoju? Šie ir panašūs klausimai priskirtini kritinės pedagogikos tradicijai, kuri dominuoja šiuolaikinėse švietimo studijose. Kritinės pedagogikos ištakos siejamos su brazilų švietėju ir filosofu Paulo Freire, kuris knygoje ,,Engiamųjų pedagogika” iškėlė galios ir pedagogikos klausimą. Kritinė pedagogika kviečia visus besimokančius abejoti ir svarstyti, pirmiausiai save patį, savo kontekstą, savo nuomonės patikimumą, o taip pat ir pasaulį, bandant suprasti, kaip randasi skirtingos tiesos ir nuomonės, kas jas veikia ir formuoja bei ką su visu tuo daryti. Tai tampriai susiję su politika, istorija, filosofija, sociologija ir daugeliu kitų pasaulio tvarką analizuojančių sričių, kurių bendroje pynėje sakyti ŽINAU darosi labai sunku, o gal ir nereikia? Kita vertus, sąmoningas ir kritiškai argumentuotas ŽINAU, skamba kitaip, negu išmoktas mintinai.

Šie kritiniai diskursai kviečia atsigręžti ir iš naujo pažvelgti į, atrodo, visiems taip gerai pažįstamą švietimą ir visuomenę per skirtingus ‘’akinius”. Kviečiu keletą jų pasimatuoti ir svarstyti, kas lemia tai, kaip suprantame pasaulį, kultūrą, visuomenę ir save.

Ideologiniai akiniai.

Švietimas neegzistuoja pats savaime, jis yra priklausomas nuo politinių pažiūrų, dominuojančios laikmečio filosofijos, kultūros ir kitų faktorių, apie kuriuos nepagalvojame, kai mąstome apie švietimo institucijas kaip universalios tiesos ir mokslo šviesos šventyklas. Be abejonės, šiek tiek perdedu, bet tarptautinėje erdvėje daug diskutuojama apie švietimo programų (ang. curriculum) subjektyvumą, tad pravartu svarstyti, kokia ,,švietimo programa” formuoja mūsų pasaulėjautą, kokie dalykai joje svarbiausi, ar tai iš tiesų svarbiausi dalykai? O gal tik man vienai? O gal ir man pačiai iš tiesų svarbu kažkas kitas, negu mano mokytojams, lyderiams, vadovams, skaitomų knygų autoriams? Kalbant apie mokymo programas, tiek pačia plačiausia, tiek ir siauresne reikšmėmis, svarbu suprasti, kad jose atsispindi tiek teoriniai, tiek ideologiniai pasirinkimai, į kuriuos svarbu žiūrėti kritišku, analitiniu žvilgsniu, juos pripažinti ir savarankiškai permąstyti konstruojant savo supratimą, žinias ir išsilavinimą.

1974 metais mokslininkai Elliot Eisner ir Elisabeth Vallance įžvalgiai išskyrė penkias skirtingas mokymo programų idėjas, dominuojančias pedagoginėse praktikose:

Švietimas kaip technologija. Siekia paprasto, neproblematiško, veiksmingo mokymo(si) rezultato. Tai tiesiausias kelias , ieškant efektyvių metodų naudingiems įgūdžiams formuoti (angl. how-to);
Akademinis racionalizmas. Juo grįstas švietimas vadovaujasi įsitikinimu, jog, norint auginti savo žinias ir supratimą, privalu pažinti vertingiausius, svarbiausius žmonijos darbus, klasikinius pavyzdžius, ryškiausius autorius. Per švietimą siekiama išmokti tuos vertingus darbus suprasti, tik gerai įsigilinus galima praktinė veikla;
Kognityvizmas. Į pažinimo įgūdžius orientuota švietimo programa siekia tobulinti mąstymą. Joje daugiausia dėmesio skiriama intelektiniams besimokančiojo gebėjimams, o mažiau svarbios tampa pačios žinios ir programos turinys;
Mokymasis kaip savirealizacija. Savirealizacijos svarba grindžiamoje švietimo programoje siekiama atskleisti individo galimybes, tapatybę, sudaryti sąlygas besimokančiajam pačiam pažinti pasaulį ir save. Tai – į mokinį orientuotas švietimas, grįstas praktinėmis veiklomis, kurių tikslas – autentiško individo augimas;
Socialinė rekonstrukcija. Švietimo programa, paremta socialinės rekonstrukcijos idėja, traktuojanti mokymo įstaigą kaip instituciją, kuri, kartu su kitais, yra atsakinga už svarbiausių visuomenės poreikių tenkinimą. Čia pripažįstamas socialinis sąmoningumas ir atsakomybė už bendrą gerovę.

Tikriausiai, permąstant savo mokymosi patirtis, nesunku atpažinti vieną, kelias, o gal net visas koncepcijas. Jos retai būna izoliuotos ir įgyvendinamos grynuoju savo pavidalu, dažnai persipina ir veikia kartu. Tai tiktai keletas pavyzdžių, parodančių, jog švietimas nėra vienatinis ir teisingas pats iš savęs. Jame veikia, jį kuria žmonės, žmonės veikia kitus žmones ir taip visi susijungiame, o gal susipančiojame ideologijų, tiesų, žinių ir tikėjimo saitais. Būtent apie juos verta galvoti, atpažinti, kritiškai permąstyti ir taip, tikėtina, geriau suprasti kontekstą, kuriame mokome ir mokomės, žinias, kurias įgyjame, ir vertybes, tikslus bei idėjas, kuriuos galime priimti arba atmesti.

Kultūriniai akiniai

Kalbėdami apie kultūrą svarstome apie bendravimą, vertybes, papročius, tradicijas, meną ir kitus mūsų bendruomenei svarbius dalykus. Viešajame diskurse vyrauja keletas kultūros interpretacijų, pavyzdžiui, kultūra suprantama kaip nacionalinė tapatybė, arba kaip tam tikras siektinas (kultūringas) elgesys, arba kaip kultūrinis gyvenimas, asocijuojamas su menu, koncertais, pasirodymais, renginiais. Kultūra tarsi apibrėžia žmonių veiklą ir mąstymą, dažnai juos suskirstant į tap tikras grupes, pagal žmonių elgesį, gyvenimo būdą, socialines normas.   Mūsų rasė, religija, politinės pažiūros, gyvenamoji vieta, istorija, šeima, orientacija, lytis, pomėgiai, elgesys ir daugelis kitų mūsų tapatybės aspektų mus priskiria tam tikrai žmonių grupei, su jai būdingu bendravimo būdu, vertybėmis, saviraiškos formomis, t.y. su savo kultūra. Tačiau šiuolaikinio švietimo diskusijoje skatinama susimąstyti, jog gyvendami savo gyvenimą vienu metu priklausome daugeliui skirtingų kultūrų, kurios persipina ir susikerta sudėtingoje žmogaus buvimo plotmėje. Švietimo akademikų plačiai aptariami socialinio teisingumo klausimai, kuriais aiškinamasi, kaip švietime veikia įvairios kultūrinės jėgos, kokiais pavidalais kultūra yra perduodama, kaip ji formuoja besimokančiuosius.

Filosofas Stiuartas Hallas kelia kultūros ir galios klausimą. Nors dažnai suprantame kultūrą kaip natūraliai susiformavusi fenomeną, norėdami mąstyti kritiškai turėtume stabtelėti ir susimąstyti ar tikrai viskas, kas priskiriama kultūrai, susiformavo natūraliai, ar tikrai viskas yra autentiška ir saugotina mūsų tapatybės dalis? O gal rasime tokių aspektų, kuriuos atpažinsime kaip primestus, dirbtinai įdiegtus, istorijos “atneštus”? Galbūt rasime savo kultūros momentų, kurie mums priklauso, tačiau yra skausmingi, nepatogūs ir todėl nerandantys sau deramos vietos? Tokių atvejų Lietuvos valstybėje toli ieškoti nereikia. Sudėtinga istorija ir daugiakultūrė aplinka kelia daug nepatogių klausimų. Kaip apie juos kalbėti mokyklose? Ar įmanoma apie tai kalbėti objektyviai, paliekant erdvės kritiniam mąstymui ir savo pozicijos formavimui?

Švietimas ir kultūra turi nuostabių galių, tačiau ji gali ne tik auginti žmogų, bet ir skaldyti visuomenę. Todėl kultūros fenomeno tyrinėtojai ragina mus būti atsargius ir dėmesingus kai kalbame apie savo ir kitų žmonių kultūrą, kviečia ją suvokti ne tik kaip jau atsineštą, įgimtą ir nekeičiamą žmonių buvimo visumą, bet ir kaip gyvą procesą kuriame veikia savarankiški individai, kurdami ir formuluodami savo prasmes.

Kritinis mąstymas – nėra lengvas ar patogus. Jam reikia laiko, kantrybės ir tikro noro mokytis. Ne tik mokantis mokykloje, studijuojant universitete ar dalyvaujant konferencijose, bet ir skaitant laikraščius, bendraujant su kaimynais, klausant muzikos, ar balsuojant rinkimuose. Kritiniam mąstymui reikalingi klausimai. Dažnai sunkūs ir nevienareikšmiai klausimai, tačiau bandydami į juos atsakyti esame sąžiningi, atviri ir autentiški, o tai – gera pradžia žengiant kritiško, ir laisvo mąstymo link.

Anot kai kurių ekspertų, prieštaraujant Lietuvos Konstitucijai ir tarptautiniams susitarimams, Lietuvos vyriausybė vis dar per mažai skiria sveikatos priežiūros sektoriui. Dirbantysis gyventojas vidutiniškai per metus į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą (PSDF) įneša apie 1000 EUR. Tuo tarpu valstybė už savo draudžiamuosius piliečius (pensininkai, bedarbiai, moksleiviai, studentai ir kt.) įneša tik po 400 EUR. Lietuvoje šiuo metu draudžiamųjų piliečių yra daugiau, nei nedraudžiamųjų, tad nelygybė susidaro akivaizdi: 2020 metais piliečiai sveikatos priežiūrai skirs apie 1,5 mlrd., kai tuo tarpu valstybė – apie 650 mln., t.y. bent dukart mažiau nei turėtų. Tai neteisinga.

Pilną straipsnį ir Barboros įžvalgas rasite 15min.lt naujienų portale.

Iš Kolumbijos į Lietuvą atkeliavęs mokslininkas siūlo pasisemti pavyzdžių iš jo šalies bei pradėti pokyčius nuo mažų dalykų – nuo savęs bei savo aplinkos. Kaip galime prisidėti kiekvienas, skaitykite Pauliaus straipsnyje.

 

Šiame įraše ji dalinasi žiniomis apie tai, kokiais būdais mokame už sveikatos apsaugą ir kuris iš šių būdų yra geriausias mums – klientams: „Šiuo metu sveikatos priežiūra yra didžiausia BVP pyrago dalis išsivysčiusiose šalyse, tad natūralu, kad mokslininkų ir politikų nebetenkina mokėjimo būdai, kurie vienaip ar kitaip iškreipia sveikatos priežiūros sistemą. Anot kai kurių kritikų, būtent šie apmokėjimo būdai ir susargdino pačią sveikatos sistemą. Tad koks būdas būtų optimalus?”

Pirmasis straipsnis išties aktualus visiems – Kolumbijos lietuvis Paulius Yamin, šiuo metu dirbantis Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), rašo apie visuomenės elgesio pokyčius ir kaip tai lemia mūsų, kaip visuomenės, gerovę. Straipsnį kaitykite ČIA.