„Dirbdama Vilniaus universiteto Medicinos mokslo centre matau, jog čia sudaromos darbo sąlygos daugeliu aspektų nenusileidžia garsiems užsienio universitetams, o kai kuriais atvejais čia gali sulaukti net daugiau pagalbos. Lietuvoje turime puikią molekulinės biologijos bazę, daug tarptautinių kolegų. Todėl visus, svarstančius apie grįžimą į Lietuvą, drąsinu nedvejoti”, – motyvacija grįžti iš Šveicarijos dalinasi MJJ fondo mokslo granto laureatė dr. Miglė Kazlauskienė.

„Gyvybės mokslų centre grįžusi radau labai aukšto lygio mokslinę infrastruktūrą, daug pagalbos iš savo laboratorijos vadovės ir kolegų, tarptautinį kolektyvą”, – sako neuromokslininkė dr. Nemira Žilinskaitė-Tranas, į Lietuvą grįžusi po doktorantūros studijų prestižiniame Kembridžo universitete.

2019-2024 konkursą laimėjusių ir iš Japonijos, Kanados, Italijos, Australijos, Švedijos, Šveicarijos, Prancūzijos, JAV, JK, Ukrainos bei kitų šalių atvykusių 45 tyrėjų atlyginimams fondas jau paskyrė daugiau nei 1 mln. Eur. Nepriklausomos tikslinių mokslo krypčių ekspertų ir MJJ fondo valdybos atrinktiems, iš užsienio 2026-2027 metais atvykti norintiems mokslininkams fondas iki dviejų metų kas mėnesį skirs sumą atlygiui prisidedant prie universiteto mokamo atlyginimo, taip siekiant dėl geriausiųjų protų konkuruoti su Europos universitetais.

Šiais metais MJJ fondas skelbiant grantų konkursą bendradarbiauja su Ateities biomedicinos fondu, kurį įsteigė prof. Arvydas Janulaitis – moderniosios biotechnologijos pradininkas Lietuvoje. AB fondas siekia prisidėti prie personalizuotos medicinos tyrimų plėtros mūsų šalyje ir finansuoja mokslininkų tyrimus.

“Bendras mūsų partnerystės tikslas – prisidėti prie to, kad daugiau tyrėjų sugrįžtų į Lietuvą ir savo tyrimus bei inovacijas kurtų čia. Tad mokslininkams, kurie dirba personalizuotos medicinos srityje ir dairosi galimybių Lietuvoje kartu galime suteikti atlygio grantą, lėšų tyrimams ir, žinoma, – bendruomenę bei mentorystę”, – sako MJJ fondo vadovė Kotryna Stankutė-Jaščemskienė.

Kita partnerystė su BSV Ventures fondu užmegzta siekiant skatinti taikomųjų tyrimų mokslininkus svarstyti verslo kryptį ir aktyviau bendrauti su kitų sričių specialistais bei tyrėjais. Tad grįžti ar atvykti į Lietuvą planuojantiems mokslininkams tai galėtų būti papildoma vertė įgyvendinant savo ambicijas, testuojant idėjas, įgaunant naujų įgūdžių ir atrandant partnerysčių.

„Yra labai svarbi priežastis, kodėl itin didelę mūsų rizikos kapitalo BSV Ventures veiklos dėmesio skiriame mokslininkams ir inžinieriams. Tikime, kad mūsų regionas ir mūsų šalis turi itin didelį neišnaudotą potencialą. Įrankius turime, finansavimą turime, laikas plėsti horizontus ir statyti tiltus. Skamba kaip teorinis modelis, bet per keletą metų pastebėjome, kad būtent taip gimsta labai svarbios giliųjų technologijų ir gyvybės mokslų technologijos, kuriomis jau galime didžiuotis. Šiandien yra geriausias laikas kurti ir plėsti pasaulį keičiančius sprendimus”, – pristatydamas naująjį bendradarbiavimą su MJJ fondu teigė BSV Ventures fondo partneris Andrius Milinavičius.

Prioritetinės kryptys: fiziniai, informatikos, inžinerijos, sveikatos, biomedicinos, personalizuotos medicinos, technologiniai, veterinarijos mokslai. Papildomi balai vertinimo procese skiriami tyrėjams dirbantiems su taikomaisiais tyrimais.

Kviečiame teikti kandidatūras registruojantis fondo puslapyje: https://mjjfondas.lt/kryptys/mokslas/

Galimi pareiškėjai

Fondo atlyginimo grantą gali gauti užsienyje daktaro laipsnį apsigynęs tyrėjas siekiantis karjerą bei tyrimus tęsti Lietuvoje ir savo prioritetinių fondui krypčių žiniomis dalintis su Lietuvos universitetų studentais. Registruotis gali tiek pats atvykti norintis akademikas (arba grįžęs ne ilgiau nei prieš 6 mėnesius iki šio kvietimo paskelbimo datos), tiek ir jį pasikviesti siekiantis universitetas – fakultetų dekanai, prodekanai.

Paraišką pateikti kviečiame iki 2026 sausio 10 dienos.

Registracijos ir grantų tvarka

Kandidatų registracija su prisistatymu atliekama lietuvių arba anglų kalba, elektroniniu būdu, užpildant formą fondo svetainėje https://mjjfondas.lt/kryptys/mokslas/

Tyrėjui atlyginimo grantas skiriamas bendradarbiaujant su jį kviečiančiu universitetu. Grantą gavęs tyrėjas sutinka fondo vardą atstovauti jo pavadinimą pridedant prie savo pareigybių.

Šių metų atrankoje siekiantis dalyvauti akademikas turi akademinę veiklą Lietuvoje pradėti 2026-20272 metais. Atlygį MJJ fondas skiria nuo vienų iki dviejų metų.

Paraiškų vertinimas

Vertinimui bus teikiamos tik pilnai užpildytos ir išsamios paraiškos. Išsamiųjų paraiškų ekspertinis vertinimas bus atliekamas subūrus aktualius konkrečią akademinę sritį išmanančius nepriklausomus ekspertus ir MJJ fondo valdybos narius.

Turinčius klausimų apie sugrįžimo procesą ar darbą Lietuvos universitetuose kviečiame rašyti kotryna@mjjfondas.lt. Mielai supažindinsime su MJJ fondo grantus 2019-2025 metais gavusiais ir į Lietuvą jau grįžusiais tarptautiniais mokslininkais apie kuriuos informaciją rasite ČIA.

MJJ fondo stipendijų alumnų atrankos komisija įvertinusi paraiškas savo balsus paskyrė fondo kryptis ir tikslus labiausiai atitikusiems kandidatams. Stipendijos paskirtos įstojusiems į Kembridžo, Oksfordo, Edinburgo, Univesity College London ir European College of Zoology Medicine Avian universitetų magistro studijų programas genominės medicinos, architektūros, psichoterapinio konsultavimo, politologijos ir veterinarijos kryptyse.

Susipažinkite su šių metų MJJ fondo Žinių stipendijų laureatais:

1. Greta Zubytė studijuos magistro programą „Master of Counselling – Interpersonal Dialogue“ Edinburgo universitete. Ji pasirinko šią programą, kad gautų gilų teorinį pasirengimą kartu su intensyvia praktine patirtimi, kuri leis įgyti kokybišką terapeuto kvalifikaciją. Ši sritis itin aktuali Lietuvai — stiprinant visuomenės psichologinį atsparumą ir teikiant pagalbą karo bei krizėmis paveiktiems žmonėms. Daugiau apie Gretos istoriją skaitykite čia.

2. Agnė Augustė Vėgėlytė studijuos Genominės medicinos magistrantūrą Kembridžo universitete. Šis magistras jungia genetikos žinias su jų klinikiniu taikymu medicinoje siekiant diagnozuoti ir gydyti retus paveldimus sutrikimus ir ligas, sukeltas pakitimų genetiniame kode. Programoje integruojamos genetikos, genomikos ir bioinformatikos žinios, bendradarbiaujama su Cambridge Biomedical Campus, Wellcome Sanger Institute ir NHS Genomic Medicine Service. Augustė renkasi šią programą siekdama įgyti tiek laboratorinių, tiek bioinformatikos ir etinių‑teisinių įgūdžių, reikalingų diagnozuoti ir gydyti retas paveldimas ligas bei perkelti genomikos atradimus į klinikinę praktiką. Ši sritis ypač aktuali Lietuvai, nes individualizuota diagnostika ir gydymas prisidės prie medicinos pažangos ir efektyvesnio ligų gydymo. Ši stipendija suteikta bendradarbiaujant su Kitas 100 valstybinio studijų fondo programa. Daugiau apie Augustės istoriją skaitykite čia.

3. Ieva Plungytė studijuoja European College of Zoological Medicine (ECZM) Avian rezidentūrą ir siekia ECZM Avian diplomato kvalifikacijos – aukščiausio profesinio lygio egzotinių (ypač paukščių) veterinarijos srityje. Šių specialistų beveik nėra Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, o įgyta kvalifikacija leis teikti aukštos kokybės gydymą sudėtingiems atvejams bei vykdyti mokslinius tyrimus. Daugiau apie Ievos istoriją skaitykite čia.

4. Marius Danilevičius studijuos „European Politics and Society“ magistro programą Oksfordo universitete, tęsiantį savo tyrimų temas politinės elgsenos analizėje. Jis renkasi šią programą dėl stiprių kiekybinių metodų ir tyrimų infrastruktūros (Q-Step, eksperimentinių socialinių mokslų laboratorija, Rusijos ir Rytų Europos studijų centras), kurie reikalingi įgyvendinti jo planuojamą statistinį modelį apie diasporos rinkėjų elgseną. Šie tyrimai svarbūs Lietuvai — geresnės žinios apie emigravusių rinkėjų profilį leis kurti efektyvesnes politikos priemones diasporos įtraukimui. Daugiau apie Mariaus istoriją skaitykite čia.

5. Laura Blažytė studijuos magistro studijas garsiąjame Bartlett Architektūros fakultete Univesity College London, kur gilinsis į adaptacinį pakartotinį naudojimą (adaptive reuse), regeneracinį dizainą ir kompleksiškas erdvinių sąveikų strategijas. Ji pasirinko šią programą dėl stiprių tyrimų grupių (pvz., BSA Sustainable Heritage ir Circular Construction Lab) ir praktinių galimybių įgyti įgūdžių medžiagų, struktūrų ir urbanistinio pakartotinio naudojimo srityse. Ši sritis ypač aktuali Lietuvai — senų pastatų pernaudojimas mažina emisijas, tausina resursus, skatina regioninę plėtrą ir gerina visuomenės sveikatą bei gyvenimo kokybę. Daugiau apie Lauros istoriją skaitykite čia.

6. Eglė Meškelytė mokysis tarptautiniuose veterinarinės odontologijos kursuose „Dentistry and Oral Surgery“ Jungtinėje Karalystėje. Turėdama daugiau nei 10 metų patirtį smulkiųjų gyvūnų praktikoje ji specializuojasi keliuose srityse ir pastaruoju metu ypač domisi odontologija — sritimi, kurioje Lietuvoje trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų. Įgytas teorines ir praktines žinias Eglė planuoja pritaikyti naujame pirmame Baltijos šalyse veterinarinės odontologijos centre Vilniuje, teikti pažangias paslaugas pacientams iš Lietuvos ir kaimyninių šalių bei perduoti patirtį jauniesiems veterinarams. Daugiau apie Eglės istoriją skaitykite čia.

Priimdami MJJ fondo stipendiją laureatai įsipareigoja savo žinias po studijų parvežti į Lietuvą. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

Amerikos bei Europos smulkiųjų gyvūnų chirurgijos koledžo diplomuota gydytoja-chirurgė profesorė Hettlich, Kaune  pasidalijo savo neįkainojama patirtimi su Lietuvos veterinarijos specialistais ir studentais. Profesorė ne tik dalinosi teorinėmis bei praktinėmis žiniomis, bet ir sužavėjo studentus savo mokymo metodais – paskaitos prabėgo nepastebimai. Paskaitų temos apėmė svarbiausias neurochirurgijos ir ortopedijos sritis, tokias kaip sprendimų priėmimo procesai gydant stuburo traumas bei tarpslankstelinio disko ligas, priekinio kryžminio raiščio trūkimų chirurginio gydymo ir kt.

Vizito metu profesorė ne tik skaitė paskaitas, bet ir konsultavo veterinarijos gydytojus Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje ir Kauno gyvūnų ligoninėje, padėjo spręsti sudėtingus klinikinius atvejus bei dalyvavo dvejose operacijose.

LSMU bendruomenė dėkoja Mariaus Jakulio Jasono fondui už vizito finansavimą. „Negaliu žodžiais išreikšti savo džiaugsmo, kad šis renginys galėjo įvykti ir tikrai įvyko. Jums reikėjo matyti studentų akis – jie buvo sužavėti galimybe klausytis profesorės!“ – dalinosi profesorės vizitą iniciavusi Ligita Zorgevica-Pockeviča, veterinarijos gydytoja- rentgenologė, lektorė, pati neseniai į Lietuvą grįžusi po rezidentūros Šveicarijoje.

Kauno gyvūnų ligoninės, kuri yra Dr. Vet klininkų tinklo dalis, kolektyvas po praktinės paskaitos bei konsultacijos sakė, jog lektorė buvo nuostabi, turinti didelę patirtį ir gebėjimą mokinti. Gydytojai gavo daug naudingos informacijos, atsakymus į klausimus, buvo diskutuojama ir analizuojami konkretūs atvejai, kas padės suteikti pagalbą dar kokybiškiau sudėtingų gyvūnų traumų atvejais.

PD Dr. Bianca Hettlich, dėkodama už fondo grantą jos vizitui sakė, jog pirmas kartas Lietuvoje ją sužavėjo. „Likau sužavėta studentų ir jaunųjų specialistų įsitraukimu ir entuziazmu. Visi mokymosi renginiai, mano nuomone, praėjo labai gerai. Turėjome net praktinę galimybę su gydytojais apžiūrėti pacientus! O pusdienis praleistas privačioje Kauno gyvūnų ligoninėje taip pat buvo labai smagus – kokia graži, nauja įstaiga ir kokios šaunios jai vadovaujančios veterinarės! Tikiuosi tęsti aktyvius akademinius mainus su Ligita ir LSMU!“

Iš jų daugiausiai – 1 028 900 Eur – skirta iš užsienio grįžtančių Lietuvos bei užsienio mokslininkų atlyginimams. Stipendijoms mokytis geriausiuose užsienio universitetuose skirta – 530 tūkst. Eur. Verslumo skatinimo mokyklose krypčiai, Microloans fondo programai ir investicijoms į Edtech startuolius fondas per šešeris metus paskyrė 295 000 Eur. Iš šių fondo veiklos kryptims skirtų lėšų, 248 000 Eur skirti pagalbai Ukrainos žmonėms: mokslininkėms, mokiniams, gyditojams, studentams.

„Džiaugiamės, jog fondo skirti grantai, stipendijos ir mikro kreditai pasiekė jau 100 mokslininkų, jaunųjų profesionalų, antreprenerių. Investavimas į Lietuvą kuriančius žmones yra mūsų tikslas ir išskirtinumas” – pasakoja MJJ fondo vadovė Kotryna Stankutė-Jaščemskienė.

Vadovė teigia, jog poveikis jau matosi. Jos teigimu, į Lietuvą grįžę mokslininkų savo tyrimams jau pritraukė virš 5 mln Europos Sąjungos projektinių lėšų (7 mln kartu su Lietuvos mokslų tarybos laimėtų projektų grantais), čia įsteigė 10 laboratorijų, jau pradėjo inovacijomis grįstus verslus, kartu parašė daugiau nei 100 mokslinių straipsnių ir dėstė daugiau nei dviem tūkstančiams studentų.

„MJJ fondą kūrėme tam, kad talentingi žmonės turėtų galimybę augti, kurti ir su žiniomis grįžti į Lietuvą. Manau, jog ilgalaikiai pokyčiai kyla iš bendrystės – kai dalinamės žiniomis, idėjomis ir patirtimi. Mes padedame jums, kad jūs galėtumėte kurti Lietuvai. O tam būtina nuolat plėsti ir stiprinti savo „network’ą“, nes būtent per stiprius ryšius gimsta galimybės ir pokyčiai“, – susitikimo metu sakė MJJ fondo įkūrėjas Marius Jakulis Jason.

Daugiau MJJ fondo gimtadienio nuotraukų galite rasti čia:

Šį prizą suorganizuoti padėjo fondo šių metų Žinių stipendijos laureatė Greta Mistinaite, šiuo metu Kembridžo universitete studijuojanti „Bioscience Enterprise“ magistro programoje. Dėkojame jai už indėlį!

„Cancel Cancer“ hakatono partneriais fondas tapo todėl, kad ši iniciatyva yra platforma, jungianti mokslo idėjas su verslo požiūriu. „O ši jungtis yra svarbus pagrindas Lietuvos ekonomikos sėkmei“, – sako MJJ fondo vadovė Kotryna Stankutė-Jaščemskienė.

„Atšaukti vėžį“ („Cancel Cancer“) – Vilniuje vykusiame hakatone pagrindinį prizą laimėjo startuolis, pasiūlęs inovatyvų ŽPV savityros testą, sukurtą naudojant CRISPR technologiją. Šis sprendimas siekia išspręsti sudėtingas diagnostikos problemas ir paskatinti aktyvesnį visuomenės dalyvavimą onkologinių ligų profilaktikoje.

Džiaugiamės, kad auganti MJJ fondo bendruomenė skatina inovacijas ir kuria stipresnius ryšius tarp Lietuvos ir pasaulio.

Daugiau apie renginį ir laureatus skaitykite šiame 15min.lt straipsnyje.

„Mane visada domino Lietuvos gyvybės mokslų perspektyvos. Pasirinkęs studijuoti doktorantūrą Švedijoje, norėjau įgauti daugiau patirties ir naujų įgūdžių, kuriuos galėčiau panaudoti grįžęs į Lietuvą. Taip pat prie grįžimo į Lietuvą daug prisidėjo Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslo centras ir jo raida. GMC duoda visas galimybes atlikti aukšto lygio mokslinius tyrimus, kurie laisvai gali varžytis su žymiausiais pasaulio universitetų darbais“, – motyvacija grįžti iš Geteborgo universiteto dalinasi biochemikas Darius Šulskis, MJJ fondo grantą gavęs 2022 metais.

„Nepraėjus nei metams po MJJ finansinio paskatinimo grįžtant, gavau finansavimą iš Lietuvos mokslo tarybos ir pritraukiau pirmuosius studentus iš Lietuvos bei užsienio su kuriais kimbame į darbus. MJJ fondas man padėjo žengti pirmus, bet didelius ir sparčius žingsnius link mokslinės grupės įkūrimo ir studentų įtraukimo Vilniaus universiteto gyvybės mokslų centre”, – sako po 15 metų į Lietuvą grįžęs mokslininkas Andrius Pašukonis, gyvūnų elgsenos, ekologijos, atogrąžų miškų bei varliagyvių specialistas.

2019-2024 konkursą laimėjusių ir iš Japonijos, Kanados, Italijos, Australijos, Švedijos, Prancūzijos, JAV, JK, Ukrainos bei kitų šalių atvykusių 40 tyrėjų atlyginimams fondas jau paskyrė beveik 900 tūkst. Eur. Nepriklausomos tikslinių mokslo krypčių ekspertų ir MJJ fondo valdybos atrinktiems, iš užsienio 2025-2026 metais atvykti norintiems mokslininkams fondas iki dviejų metų kas mėnesį skirs sumą atlygiui prisidedant prie universiteto mokamo atlyginimo, taip siekiant dėl geriausiųjų protų konkuruoti su Europos universitetais.

Prioritetinės kryptys: fiziniai, informatikos, inžinerijos, sveikatos, biomedicinos, technologiniai, veterinarijos mokslai.

Kviečiame teikti kandidatūras registruojantis fondo puslapyje: https://mjjfondas.lt/kryptys/mokslas/

Galimi pareiškėjai

Fondo atlyginimo grantą gali gauti užsienyje daktaro laipsnį apsigynęs tyrėjas siekiantis karjerą bei tyrimus tęsti Lietuvoje ir savo prioritetinių fondui krypčių žiniomis dalintis su Lietuvos universitetų studentais. Registruotis gali tiek pats atvykti norintis akademikas (arba grįžęs ne ilgiau nei prieš 6 mėnesius iki šio kvietimo paskelbimo datos), tiek ir jį pasikviesti siekiantis universitetas – fakultetų dekanai, prodekanai.

Paraišką pateikti kviečiame iki 2025 sausio 10 dienos.

Registracijos ir grantų tvarka

Kandidatų registracija su prisistatymu atliekama lietuvių arba anglų kalba, elektroniniu būdu, užpildant formą fondo svetainėje https://mjjfondas.lt/kryptys/mokslas/

Tyrėjui atlyginimo grantas skiriamas bendradarbiaujant su jį kviečiančiu universitetu. Grantą gavęs akademikas sutinka fondo vardą atstovauti jo pavadinimą pridedant prie savo pareigybių.

Šių metų atrankoje siekiantis dalyvauti akademikas turi akademinę veiklą Lietuvoje pradėti 2025-2026 metais. Atlygį MJJ fondas skiria nuo vienų iki dviejų metų.

Paraiškų vertinimas

Vertinimui bus teikiamos tik pilnai užpildytos ir išsamios paraiškos. Išsamiųjų paraiškų ekspertinis vertinimas bus atliekamas subūrus aktualius konkrečią akademinę sritį išmanančius nepriklausomus ekspertus ir MJJ fondo valdybos narius.

Turinčius klausimų apie sugrįžimo procesą ar darbą Lietuvos universitetuose kviečiame rašyti kotryna@mjjfondas.lt. Mielai supažindinsime su MJJ fondo grantus 2019-2024 metais gavusiais ir į Lietuvą jau grįžusiais tarptautiniais mokslininkais apie kuriuos informaciją rasite ČIA.

MJJ fondo kofinansavimo sulaukęs mokslininkas dr. Laurynas Dagys fizikos ir gamtos mokslus baigė Vilniaus universitete, stažavosi Darmštato technikos universitete, Johannes Guttenberg universitete, Makso Planko institute Vokietijoje, Kalifornijos universitete JAV, Southampton universitete Jungtinėje Karalystėje.

2021 m. Helmholco asociacijos Erwin-Schrödinger prizu apdovanotas mokslininkas dirba ties branduolinio magnetinio rezonanso (BMR) spektrometrijos tyrimais, kurie gali atverti kelią į pritaikymą tiek fundamentinėje medžiagotyroje, tiek vėžio diagnostikoje.

„Tyrėjų pritraukimas darbuotis Lietuvoje – viena iš pagrindinių MJJ fondo strateginių krypčių, kurią vystome ir grantus teikiame jau penkerius metus. Džiaugiamės šios misijos vardan galėdami bendradarbiauti su VU fondu. Dr. Laurynas Dagys jau trečiasis mokslininkas, prie kurio įsikūrimo Vilniuje prisidedame drauge“, – sako MJJ fondo vadovė Kotryna Stankutė Jaščemskienė.

2024 m. konkurso biudžetas – 89 tūkst. Eur. Visiems tarptautinės patirties turintiems mokslininkams skiriamas nuo 14 iki 30 tūkst. Eur papildomas finansavimas prie VU padalinių mokamo mokslo darbuotojų darbo užmokesčio. MJJ fondas Dr. Laurynui Dagiui skyrė 14 000 Eur.

„Nors filantropinė veikla dažnai siejama tik su milionieriais ir šiašiaženklėmis sumomis, aš kviečiu jus dalinimosi kultūros neįrėminti pinigų kartelėmis. Ir tam, kad padarytumėte pokytį kažkieno gyvenime, nebūtina pinigus leisti tik iš savos sąskaitos. Susibūrus su kitais vardan bendro tikslo gali sukurti didelį pokytį, net ir nedidelių sumų pagalba. Svarbiau – ilgalaikis, nuoseklus palaikymas“ – teigė konferencijoje K. Stankutė Jasčemskienė. Dalintis gerumu galime kiekvienas, nepaisant savo finansinių galimybių. Kurkime pokyčius kartu.

Ką tau davė magistro studijos? Kuo išskirtinė buvo mokymosi aplinka?

Labai džiaugiuosi, kad teko studijas pabaigti tiek Lietuvoje, tiek Anglijoje, dėl ko galiu matyti skirtumus. UCL yra puikus universitetas su nesibaigiančiomis galimybėmis. Tiek studijų kokybė, dėstytojų kompetencijos ir studentai iš viso pasaulio sukuria unikalų jausmą ir atmosferą. Pačio universiteto architektūra yra gan įspūdinga, o studentų miestelis pritaikytas turbūt visiems galimiems studentų poreikiams: istorinės bibliotekos, mokymosi erdvės, parkai, studentų “pubs”, specialios parduotuvės, kur studentai naudodamiesi savo studento kortelėmis gali įsigyti prekių ženkliai pigiau nei visur kitur Londone. UCL turi didelį programų, klubų, veiklų ir pagalbos centrų pasirinkimą. Man labai patiko, kad UCL’e galioja “no stress policy”, o mano studijų natūra lėmė, jog neteko laikyti nė vieno egzamino. Atsiskaitymai buvo reguliarūs ir sudaryti iš filosofinio samprotavimo, esių, pristatymų ir disertacijos. Buvo visiškai įprasta susitikti su studijų vadovu disertacijos aptarimui parke, ir aptarti problemas prigulus pievoje. Galbūt pabrėžčiau, kad nors universitetas labai draugiškas studentams, už save reikia pakovoti ir kartais “išsireikalauti” tinkamų sąlygų. Man teko susidurti su problemomis dėl mano disertacijos vadovo, nepakankamomis ar apskritai neegzistuojančiomis disertacijos konsultacijomis, informacijos trūkumu. Žvelgiant atgal, dabar tikrai daug sprendimų priimčiau kitaip. Trumpai tariant – universiteto aplinka gerokai skyrėsi nuo to, ką teko patirti Lietuvoje. Dėstytojai labai atsipalaidavę ir draugiški, nesijaučia jokio sukurto galios autoriteto ir hierarchijos, net pridėčiau, kad nesijautė tokio didelio akademinio spaudimo, žinant, kad universitetas yra pasauliniame dešimtuke, o institutas numeris vienas jau nuo 2014. Labai nemėgstu ir niekada neatsakau į klausimą, “tai kur geriau studijuoti?”, nes lyginti universitetus ir aplinką yra tiesiog neįmanoma, kur studijuoti geriau lemia kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Šiuo atveju UCL buvo mano pasirinkimas ir juo esu patenkinta.

Ką išsineščiau:

Vis pagalvoju, kad netgi norėčiau grįžti į studijas, tie metai buvo labai visapusiški ir padėjo dar tvirčiau atsistoti akademiniame pasaulyje. Ką tikrai nešuosi su savimi – tai diskusijas su dėstytojais, paskaitų metodiką ir paprastą “viską galima sugalvoti’’ požiūrį. Kai užstrigdavau rašydama savo darbus, mano disertacijos vadovai mėgdavo siūlyti neįprastus metodus problemų sprendimui. Kaip kad eidavome į netoliese studentų miestelyje esančią architektūros katedrą, kad idėjos atrastų kitokius pagrindus. Kita aplinka, architektūros studentai statantys modelius, griūnančios ir statomos skulptūros pasitarnavo, kaip puiki priemonė praplėsti mąstymą ir atrasti naujų idėjų, pajudėti iš to strigties taško. Laisvė priimtikūrybinius sprendimus, neįprasti metodai ir pasitikėjimas studentais man įstrigo, kaip viena geriausių patirčių universitete. Iš pradžiu sunku buvo priprasti prie tris valandas trunkančių paskaitų, dėstytojų, keliančių daugiau klausimų, nei yra atsakymų. Kartais po rimtesnių egzistencinių diskusijų būdavo sunku grįžti į kasdienišką ritmą. Išmokau susitaikyti, kad neturiu turėti visus atsakymus dabar, ir pats klausimo egzistavimas ir jo atsakymų ieškojimas yra įdomiausia, gal net vertingiausia kelio dalis. Turbūt kantrybės pamokos išliks ilgam. Įgytas žinias naudoju visur, tiek renkantis, ką skaitysiu savaitgalį, tiek dirbant su moksleiviais JK mokyklose. Filosofijos grožis ir yra tame, kad ją pritaikyti galima (netgi reikia) visur, o įkvėpimas naujiems darbams gali kilti nuo menkiausio susidūrimo su lapėmis Londono gatvėse.

Džiaugiuosi, ir tuo, kad įkvėpimo tik padaugėjo ir galiu užtikrintai toliau keliauti akademiniu keliu, būti arčiau temų ir problemų, kurios mane domina. Studijų metu pradėjau rimčiau fokusuotis į švietimo absurdą, kaip filosofijos (egzistencializmo) sritį, kuri dažnai būna pamirštama ir vis dar nėra pakankamai tyrinėjama. Iš to ir rašiau savo disertaciją, kuria apsigyniau magistro laipsnį. Galiausiai, turbūt kuo taip pat labai džiaugiuosi, kad paskaitose buvo labai lengva būti „išmestam iš savo burbulo“. Diskutuoti apie demokratiją ir laisvą valią, arba vertybes, kurios atrodytų visiems savaime suprantamos su tais, kurie netiki demokratija ir laisva valia, arba neigia tas man ir mano aplinkai įprastas vertybes buvo itin naudingas iššūkis. Mokėti pagrįsti savo požiūrį tokiose diskusijoje buvo didelis pasiekimas.

Ką pastebi dirbdama UK švietimo sistemoje?

Nors su švietimu pradėjau dirbti dar Lietuvoje, tęsiant studijas nusprendžiau, kad man būtų naudinga įgyti patirties ir JK švietimo sistemoje. Jau virš metų darbuojuosi su įvairiomis Londono mokyklomis – pradedant nuo privačių mokyklų, akademijų, gimnazijų, specialiųjų poreikių, mergaičių ar vien berniukų mokyklų, religinių, iki baisiausių reputacijų turinčių mokyklų visame Londone. Tikrai galiu sakyti, kad JK švietimo sistema stipriai skiriasi nuo Lietuvos švietimo sistemos, nors daryti per daug generalizuojančių apibendrinimų nemėgstu. UK susiduria su daug iššūkių – čia taip pat trūksta mokytojų, daugelyje mokyklų ryškiai vyrauja patyčių kultūra, ar net agresija (išgirsti, kad per pietų pertrauką vėl vyko masinės muštynės nėra netikėta), finansavimas neatitinka poreikių ir mokyklos dar sparčiai atsilieka nuo technologijų.Kas mane labiausiai stebino pačioje pradžioje – kiek mažai yra pasitikėjimo tarp mokinių ir mokytojų, o mokinių savivaldos yra realybės neatitinkantis išmįslas, daugeliu atvejų neturintis jokios realios reikšmės. Griežtumas JK mokyklose lydi visur – tobulai dėvimos uniformos, jokių papuošalų, žiedų ar lakuotų nagų. Telefonai mokyklose draudžiami, o mokiniams gresia griežčiausios bausmės, jei bus pagauti su telefonu bet kurioje mokyklos teritorijoje. Laisvų pamokų čia praktiškai nėra, o į tualetą daugumoje mokyklų gali eiti tik su medicininiu pasu. Jei gydytojai nėra paskyrę paso – teks kentėti. Teko matyti, kaip moksleivis negalėjęs iškęsti, apsišlapino kabinete, prie visų bendraklasių ir verkdamas išbėgo. Kai pranešiau incidentą administracijoje sulaukiau nusijuokimo, kad ne pirmas toks atvejis šiandien. Lygiai taip pat mokiniai negali dėvėti striukių, net jei patalpos dar nėra šildomos ir temperatūra yra nepakenčiama. Mokytojai kalba tik pakeltu tonu, nebijo ir rėkti, patys vilki kailinius, šalikus ir laiko garuojantį kavos puodelį. Toks požiūris grindžiamas, mokinių ištvermės ir susivaldymo ugdymu. Net ir mokyklose, kuriose kartais išleidžiama į tualetus, nėra taip paprasta. Esu dirbus mokykloje, kurioje budinti mokytoja laikmačiu matuoja, kiek mokiniai praleidžia laiko tualete. Jei užtrunki daugiau nei dvi minutes – gali užsidirbti palikimą po pamokų. Kiek teko matyti, praktiškai kiekvienoje mokykloje bent 50 mokinių būna palikti po pamokų. Nepaisant labai daug neigiamų dalykų, yra ir teigiamų, vertų pastebėjimo dalykų. Mokyklose intensyviai skatinamos ir kuriamos programos diskriminacijos prevencijai. Tiek religinėse katalikų mokyklose, tiek valstybinėse kabės plakatai palaikantys LGBTQI+ bendruomenę, bus stengiamasi įtraukti visas pažeidžiamas grupes ir lauks griežtos sankcijos už bet kokią diskriminaciją. Kai kurios mokyklos turi nuostabią infrastruktūrą ir technologijas padedančias įsisavinti žinias, taip pat didelį mokomųjų dalykų pasirinkimą. Skiriamas didelis dėmesys specialiųjų poreikių turintiems, ar neįgaliems studentams. Mokytojai turi daug prieigų ir priemonių profesiniam tobulėjimui.

Ko Lietuva galėtų pasimokyti?

Turbūt sakyčiau, kad nesižvalgant į kitas sistemas, galima labai lengvai nukryžiuoti Lietuvos švietimą ir jo padėtį, bet visada siūlau nepasiduoti tai “švietimo katastrofos” panikai ir apsidairyti, tam, kad galėtume strategiškai mąstyti ir spręsti problemas. Galima rėkti ir apie gerus dalykus ir apie blogus. Vienas aspektas, kuris iškart kyla į galvą, ko Lietuvai reikėtų pasimokyti – pagaliau bent pradėti toleruoti diskriminuojamas, neatsovaujamas ir pažeidžiamas grupes. Sunku patikėti,kokia situacija yra šiuo klausimu ir kaip yra pažeidžiamos tų grupių teisės. Vien užsiminus apie lytinį ugdymą prasideda problemos ir ginčai, žeminantys mokinių orumą ir varžantys jų žmogaus teises.

Kokia kryptimi judės švietimo sistema artimiausiais metais?

UK švietimo laukia pokyčiai kartu su naujai atėjusia valdžia. Vienas iš pagrindinių tikslų – įdarbinti daugiau mokytojų ir investuoti į mokytojų rengimą. Kaip ir Lietuvoje taip ir čia vyrauja gan ryškus mokytojų trūkumas, ypač mokslų kryptyje. Nemanau, kad JK mokyklų griežtumas mažės ar, kad pasitikėjimo mokiniais greitu metu daugės. Galima matyti pastangas skirti daugiau dėmesio matematikai ir mokinių matematiniams rezultatams ir raštingumui (1 iš 6 suaugusių JK turi įgiję labai prastus raštingumo įgūdžius). Įdomu stebėti ir Lietuvos pažangą. Labai noriu tikėti, kad per artimiausius kelerius metus bus patvirtintos naujos arba naujinamos realybę atitinkančios programos – tiek gyvenimo įgūdžių, karjeros ugdymo, tiek neformalaus švietimo ir kitos. Jau dabar kyla diskusijos dėl telefonų naudojimo mokyklose, tikėtina bus imtasi griežtesnių priemonių, todėl bus įdomu stebėti, kur pasuks Lietuva.

O gal kažko UK iš Lietuvos galėtų pasimokyti?

Labai lengva ir tuo pačiu sunku lyginti skirtingas sistemas, žinant, kiek daug priklauso nuo visų galimų aplinkybių. Bet viena, kuo neabejoju – pasitikėjimas ir bendradarbiavimas švietimo bendruomenėje. Lietuvoje esu mačius daugybę gerųjų pavyzdžių, kaip mokiniai prisideda prie mokyklos ir visos sistemos gerovės, tuo tarpu JK tai skamba kaip utopija, į mokinį dažniausiai iškart kreipiamasi pakeltu tonu, vyrauja kontrolė, mokiniai neturi stipraus balso. Esu įsitikinusi, kad švietimo bendruomenės pasitikėjimas yra neatsiejama dalis nuo sėkmingų sistemos rezultatų. Liūdna matyt, kaip mokiniai yra išbraukiami iš bendruomenės ir labiau laikomi “objektais” į kuriuos ta švietimo sistema.

„Programą sukūrėme siekiant padėti mažoms įmonėms, kurios susiduria su sunkumais ieškant nebrangaus finansavimo savo veiklai. Ji skirta verslams, kuriems dabartinėmis rinkos sąlygomis skolintis savo veiklai yra ne tik labai brangu, bet dažnai ir tiesiog neįmanoma.“, – sako MJJ fondo vadovė Kotryna Stankutė-Jaščemskienė

Fondo vadovė pabrėžia, jog galimybė antrepreneriui pasiskolinti lėšų palankiomis sąlygomis mikrokredito forma yra labai populiari verslumo rėmimo forma pasaulyje, o MJJ fondas siekia ją populiarinti ir Lietuvoje.

Ieškantiems finansavimo savo verslo projektų plėtrai, fondas suteiks iki 12 tūkst. EUR mikrokreditus su 1 proc. + 6 mėn. EURIBOR metinėmis palūkanomis. Mikrokreditai bus teikiami nuo 6 iki 36 mėnesių laikotarpiui su galimybe lanksčiai ir be papildomų mokesčių kreditą gražinti anksčiau, nei numatyta sutartyje.

Pernai metų vykusios programos dalyvių atsiliepimai

Vieni iš pernai skelbto fondo konkurso laureatų – šalia Ukmergės įsikūrusio „Žvaigždžių slėnio“ įkūrėjai Indra ir Šarūnas Stulpinai. Verslininkai puoselėja ambicingą tikslą paversti prieš kelis metus įsigytą 8 hektarų plotą didžiausia gamtos terapijos erdve Lietuvoje. Čia planuojama rengti įvairius renginius, stovyklas ir susitikimus, skirtus žmogaus vidinei pusiausvyrai atkurti. „Dalyvavimas MJJ fondo programoje leido mums užbaigti dviejų iš keturių kupolų įrengimo darbus. Šią vasarą planuojame pradėti jų eksploatavimą. Ir nors kupolai yra tik maža didelės vizijos dalis, tai yra ypatingai svarbus etapas dabartiniame kelyje. Su šia pagalba, mes galėjome tęsti darbus ženkliai greičiau”, – teigia Indra Stulpinienė, viena iš „Žvaigždžių slėnio“ įkūrėjų.

Medinių komandinių lauko žaidimų gamintojos MB „Vertimų pramogos“ įkūrėjai, pasitelkę gautą fondo mikrokreditą, įkūrė staliaus dirbtuves su lazerinėmis staklėmis. Dėl to jie gali greičiau kurti naujus žaidimus ir įgyvendinti naujus užsakymus. „Fondo injekcija padėjo apsispręsti ir pasiryžti įgyvendinti ilgai brandintą svajonę. Ji tapo realybe“, – dalinasi viena iš šeimos verslo įkūrėjų Irma Savickaitė.

Pernai metų konkurso vienoms iš laimėtojų, VšĮ „Ribologija“ įkūrėjų Rugilei Butkevičiūtei ir Redai Jureliavičiūtei, gauta paskola padėjo sukurti elektroninės prekybos svetainę. „Esame pirmasis socialinis verslas, kuris Lietuvoje dirba su seksualinio smurto prevencija. Džiaugiamės, kad MJJ fondas patikėjo mūsų idėja ir skyrė paskolą, už kurią įkūrėme savo naujus virtualius namus – www.ribologija.lt bei parduotuvę, kurioje turime galimybę prekiauti produktais padedančiais skleisti žinią – ribos – vienas svarbiausių dalykų mūsų gyvenime. Ši paskola padeda mums kasdien judėti nuo prievartos prie pagalbos kultūros, kuriant visuomenę, kurioje gera, saugu gyventi visiems ir visoms“, – sako Rugilė Butkevičiūtė.

Ketvirtoji praėjusių metų konkurso laureatė – Viktorija Nausėdė, socialinė verslininkė ir žiedinės mados platformos „Textale“ įkūrėja. „Textale“ vystoma kaip praktinė žiedinės mados platforma, skirta aprangos pertekliui surinkti, paruošti, perparduoti, taisyti, atnaujinti, perdirbti ir skatinti vartotojų švietimą. „Su MJJ fondo palaikymu atidarėme pirmąją savo fizinę parduotuvę prekybos centre EUROPA. Tai tapo mūsų vizitine kortele: įrodėme, jog antrų rankų mada savo stiliumi, estetika, kokybe gali varžytis su naujų prekių parduotuvių vitrinomis. Veikiant tvarumo kryptimi, siekiant kurti ilgalaikius pokyčius, dažnas turi nubėgti savo maratoną kuriam ypatingai svarbus palaikymas“, – teigia socialinio verslo įkūrėja Viktorija Nausėdė.

MJJ fondo paraiškų priėmimas interneto tinklalapyje vyksta visus metus. Paraiškas projektų finansavimui gali teikti ne tik Lietuvos, bet ir Lietuvoje įsikūrę užsienio piliečiai.