Sutarties tikslas – sudaryti sąlygas dviejų LSMU MA MF Skubiosios medicinos klinikos rezidentų profesiniam tobulėjimui. Parama bus skirta jų stažuočių JAV gydymo įstaigose išlaidoms padengti.

Mariaus Jakulio Jason fondas įkurtas 2019 metais, siekiant teikti finansinę paramą gabiems verslo kūrėjams, akademikams ir studentams, norintiems prisidėti prie Lietuvos ekonomikos augimo. Fondo lėšos skiriamos trims kryptims: verslo, žinių ir mokslo.

„Pastaraisiais metais vis dažniau sulaukiame paraiškų iš studentų, gydytojų, norinčių gilinti profesines žinias stažuojantis užsienyje. Supratome, jog tai prasminga, nes jie aiškiai žino, kaip tas žinias pritaikys, bei yra aiški vertė sugrįžus į Lietuvą – jie galės inovatyviau ir dar geriau gydyti žmones“, – sakė fondo vadovė Kotryna Stankutė-Jaščemskienė.

Sutarties pasirašyme Skubiosios medicinos klinikai atstovavę lektoriai Ieva Paliokaitė, Audrys Kukulskis, Miglė Šteimantaitė ir Deimantė Bakševičė pažymi, kad stažuotės JAV yra itin svarbios jaunųjų gydytojų kompetencijų augimui – jos leidžia susipažinti su pažangiais skubiosios medicinos principais, procesų valdymu ir skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimu. Įgytos žinios vėliau pritaikomos Lietuvoje, gerinant skubios pagalbos skyrių veiklą ir pacientų priežiūrą.

„Tikrai kiekvienas, kuriam teko galimybė vienu ar kitu etapu išvykti į JAV, pritars, kad tai itin vertinga patirtis, leidžianti iš arčiau susipažinti su skubiosios medicinos sistemos ištakomis ir šiandieninėmis galimybėmis, parsivežti gerąsias praktikas į Lietuvą bei prisidėti prie specialybės augimo ir įvairių procesų tobulinimo. Esame nuoširdžiai dėkingi Mariaus Jakulio Jason fondui už bendradarbiavimą“, – kalbėjo I. Paliokaitė.

Universiteto Administracijos ir finansų direktorė Laima Matusevičienė pažymėjo, kad pastaraisiais metais Universiteto rėmėjų gretos auga ir jų įvairia forma teikiama parama, kuri 2025 m. pasiekė 350 tūkst. Eur, ženkliai prisideda prie daugelio Universiteto padalinių darbuotojų numatytų svarbių bei prasmingų veiklų.

„Išties džiaugiamės ilgamečiu bendradarbiavimu su Mariaus Jakulio Jason fondu bei tikimės, jog ateityje įgyvendinsime dar ne vieną prasmingą iniciatyvą“, – tvirtino L. Matusevičienė.

Kur šiuo metu dirbi, kaip ten atsiradai ir kodėl po privataus sektoriaus sutikai dirbti valstybinėje įstaigoje? 

Šiuo metu dirbu Valstybinėje ligonių kasoje, Duomenų ir analizės skyriuje. Esu sveikatos ekonomistė – specialybė, kuri gražiausiai atsiskleidžia ne ten, kur skaičiai tarnauja produktui, o ten, kur jie formuoja sistemą.

Po privataus sektoriaus atėjau ne todėl, kad jis būtų išsisėmęs. Atėjau todėl, kad norėjosi darbo, kuriame sprendimai turi svorį, o jų pasekmės matomos ne po dešimtmečių. Lietuva maža, demokratija jauna – vieno žmogaus darbas viešajame sektoriuje čia vis dar gali būti apčiuopiamas. Matomas. Tikras.

Ir ne, tai nėra romantika vietoje atlygio. Tai darbas su stipria komanda, aiškiu ritmu ir konkurencingu atlyginimu. Tiesiog šįkart prasmingumas ir racionalumas atsidūrė toje pačioje sakinio pusėje.

Ties kokiais tikslais šiuo metu darbuojiesi? Kokį pokytį siekiate sukurti?

Dirbu su duomenimis, kurie ne visada patogūs, bet dažniausiai – atspindintys realybę. Jie rodo, kur sistema veikia, o kur tiesiog sukasi iš inercijos.

Kur pacientai keliauja per grandis be realios medicininės priežasties.
Kur paslaugos kartojasi. Kur pinigai ištirpsta, nepalikdami rezultato nei statistikoje, nei žmogaus savijautoje.

Man analizė nėra tikslas savaime. Ji nėra skirta stalčiui, prezentacijai ar „užsidėjimui varnelės“. Ji turi keisti sprendimus. Jei po analizės niekas nesikeičia – tai ne analizė. Tai tik gražiai sutvarkyti duomenys.

Kokių tikslų mūsų šalis siekia sveikatos sistemoje? 

Sveikatos sistemos tikslas galiausiai labai žmogiškas: kad žmogus pagalbą gautų tada, kai jos reikia, ten, kur jis gyvena, ir tokią, kuri remiasi mokslo praktika – ne sistemos patogumu.

Ekonomine prasme tai reiškia brandesnę valstybę. Mažiau švaistymo. Mažiau veiksmų „šiaip sau“. Daugiau investicijų ten, kur jos grįžta geresne sveikata, ilgesniu darbingumu ir realesne gyvenimo kokybe.

Gal dar kažkas, kuo norėtum pasidalinti? 

Viešasis sektorius nėra atsarginis planas. Tai vieta tiems, kuriems įdomu dirbti su sudėtingomis sistemomis, prisiimti sprendimų pasekmes ir matyti, kaip darbas virsta realiu pokyčiu. Jei kam artimas toks tempas ir mastas – bendraminčių čia vis dar labai reikia.

Paklaustas, ką svarbiausio parsivežė iš studijų Čikagoje, dr. Jurgis Bartkus pirmiausia išskiria tarpdiscipliniškumą. Čikagos universiteto akademinė aplinka skatina neapsiriboti viena mokslo sritimi ir nuolat ieškoti ryšių tarp skirtingų disciplinų.

Pasak jo, nesvarbu, ar esi teisininkas, matematikas, literatūrologas ar politologas – kitų disciplinų įžvalgos profesinėje veikloje yra ne tik naudingos, bet dažnai ir būtinos. Toks požiūris leidžia giliau suprasti sudėtingus reiškinius ir ieškoti sprendimų ten, kur susikerta teisė, politika, ekonomika ir visuomenės interesai.

JAV teisinė sistema ir lyginamoji perspektyva

Svarbi studijų Čikagoje dalis buvo išsamus JAV teisinės sistemos pažinimas. Ji pasižymi sudėtinga, įvairialype struktūra, ryškiai besiskiriančia nuo kontinentinės Europos teisės tradicijos.

Įgytos žinios leidžia ne tik geriau suprasti JAV teisės sistemą, bet ir lyginti ją su Lietuvos teisine sistema – analizuoti skirtumus, bendrumus ir tai, ką šios sistemos galėtų viena iš kitos perimti. 

Ką iš JAV akademinės kultūros verta perkelti į Lietuvą?

Studijų patirtis iš esmės pakeitė ir dr. Jurgio Bartkaus požiūrį į dėstymą. JAV teisės mokyklose plačiai taikomas Sokrato mokymo metodas, paremtas dialogu ir nuolatiniu klausimų–atsakymų procesu. Šio metodo esmė – ne tiesioginis medžiagos perteikimas, o studentų skatinimas patiems mąstyti, argumentuoti ir daryti išvadas.

Pasitaikius galimybei, šį metodą dr. Jurgis Bartkus taiko ir Vilniaus universitete, teisės fakultete siekdamas ugdyti studentų kritinį mąstymą ir įsitraukimą į akademinį dialogą.

„Man atrodo, kad universiteto esmė nėra perduoti kuo daugiau informacijos. Kur kas svarbiau išmokyti kelti klausimus, abejoti ir ieškoti argumentų. Studijos Čikagos universitete labai aiškiai parodė, kad mokymasis prasideda ne nuo atsakymų, o nuo nuolatinio dialogo – tarp skirtingų disciplinų, tarp studento ir dėstytojo, tarp skirtingų požiūrių. Būtent tokio akademinio santykio labiausiai norėtųsi ir Lietuvoje.“ – pasakoja Jurgis Bartkus, 

Apibendrindamas savo patirtį, dr. Jurgis Bartkus pabrėžia, kad JAV teisės mokyklose švietimas dažnai suvokiamas ne kaip formali prievolė, o kaip intelektualinis iššūkis, kurį priima tiek studentas, tiek pats dėstytojas.

Tokio požiūrio jis linkėtų ir Lietuvos švietimo bei teisingumo sistemoms – daugiau intelektualinės drąsos, atviresnio dialogo ir noro kelti sudėtingus klausimus, net jei atsakymai ne visada yra paprasti ar patogūs.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto tinklalaidėje „TeisėTALK“ dr. Jurgis Bartkus su J. Baltrimu ir S. Gransku kalbasi apie bendrosios teisės tradiciją. Pokalbyje aptariamos jo studijų patirtys užsienyje, mokymosi metodų skirtumai, akademinė dinamika bei studentų keliami klausimai. Taip pat nagrinėjami kontinentinės ir bendrosios teisės tradicijų skirtumai bei bendrumai ir dalijamasi, kokie veikalai bei filmai geriausiai atspindi JAV teisinę mąstyseną.

Kviečiame klausyti įrašo ČIA. 

Apie MJJ fondo Žinių stipendiją

MJJ fondo Žinių stipendijos programa skirta žmonėms, kurie studijas ir akademines patirtis geriausiuose pasaulio universitetuose sieja su ilgalaike verte Lietuvai. Šios stipendijos laureatai ne tik gilina savo profesines žinias, bet ir grįžta su naujomis idėjomis, mąstymo būdais bei praktikomis, kurias taiko akademinėje, viešojoje ar profesinėje veikloje Lietuvoje. 

Daugiau informacijos galite rasti https://mjjfondas.lt/kryptys/zinios/

Paulius Vėželis, „Traxlo“ vadovas ir vienas įkūrėjų, paaiškina, ką turi galvoje sakydamas, jog bendrovė vysto „darbo infrastruktūrą dirbtinio intelekto amžiui“ bei pasakoja apie iššūkius ir kultūrinius skirtumus, su kuriais startuolis susiduria plėsdamasis į naujas šalis.

„Mes kartais į tai žiūrime kaip į didelį socialinį eksperimentą. Imi visiems suprantamą konceptą kaip darbas ir dalini žmonėms, leidi rinktis, kada ateiti, kada neateiti“, – VŽ podkaste sako P. Vėželis.

Pokalbyje su P. Vėželiu taip pat klausykite apie „Traxlo“ ištakas, autonominių parduotuvių eksperimentą bei jų ateitį, mažmeninės prekybos santykį su inovacijomis bei „Traxlo“ plėtros planus.
Interviu su Pauliumi klausykitės Verslo Žinių platformoje.

„Dirbdama Vilniaus universiteto Medicinos mokslo centre matau, jog čia sudaromos darbo sąlygos daugeliu aspektų nenusileidžia garsiems užsienio universitetams, o kai kuriais atvejais čia gali sulaukti net daugiau pagalbos. Lietuvoje turime puikią molekulinės biologijos bazę, daug tarptautinių kolegų. Todėl visus, svarstančius apie grįžimą į Lietuvą, drąsinu nedvejoti”, – motyvacija grįžti iš Šveicarijos dalinasi MJJ fondo mokslo granto laureatė dr. Miglė Kazlauskienė.

„Gyvybės mokslų centre grįžusi radau labai aukšto lygio mokslinę infrastruktūrą, daug pagalbos iš savo laboratorijos vadovės ir kolegų, tarptautinį kolektyvą”, – sako neuromokslininkė dr. Nemira Žilinskaitė-Tranas, į Lietuvą grįžusi po doktorantūros studijų prestižiniame Kembridžo universitete.

2019-2024 konkursą laimėjusių ir iš Japonijos, Kanados, Italijos, Australijos, Švedijos, Šveicarijos, Prancūzijos, JAV, JK, Ukrainos bei kitų šalių atvykusių 45 tyrėjų atlyginimams fondas jau paskyrė daugiau nei 1 mln. Eur. Nepriklausomos tikslinių mokslo krypčių ekspertų ir MJJ fondo valdybos atrinktiems, iš užsienio 2026-2027 metais atvykti norintiems mokslininkams fondas iki dviejų metų kas mėnesį skirs sumą atlygiui prisidedant prie universiteto mokamo atlyginimo, taip siekiant dėl geriausiųjų protų konkuruoti su Europos universitetais.

Šiais metais MJJ fondas skelbiant grantų konkursą bendradarbiauja su Ateities biomedicinos fondu, kurį įsteigė prof. Arvydas Janulaitis – moderniosios biotechnologijos pradininkas Lietuvoje. AB fondas siekia prisidėti prie personalizuotos medicinos tyrimų plėtros mūsų šalyje ir finansuoja mokslininkų tyrimus.

“Bendras mūsų partnerystės tikslas – prisidėti prie to, kad daugiau tyrėjų sugrįžtų į Lietuvą ir savo tyrimus bei inovacijas kurtų čia. Tad mokslininkams, kurie dirba personalizuotos medicinos srityje ir dairosi galimybių Lietuvoje kartu galime suteikti atlygio grantą, lėšų tyrimams ir, žinoma, – bendruomenę bei mentorystę”, – sako MJJ fondo vadovė Kotryna Stankutė-Jaščemskienė.

Kita partnerystė su BSV Ventures fondu užmegzta siekiant skatinti taikomųjų tyrimų mokslininkus svarstyti verslo kryptį ir aktyviau bendrauti su kitų sričių specialistais bei tyrėjais. Tad grįžti ar atvykti į Lietuvą planuojantiems mokslininkams tai galėtų būti papildoma vertė įgyvendinant savo ambicijas, testuojant idėjas, įgaunant naujų įgūdžių ir atrandant partnerysčių.

„Yra labai svarbi priežastis, kodėl itin didelę mūsų rizikos kapitalo BSV Ventures veiklos dėmesio skiriame mokslininkams ir inžinieriams. Tikime, kad mūsų regionas ir mūsų šalis turi itin didelį neišnaudotą potencialą. Įrankius turime, finansavimą turime, laikas plėsti horizontus ir statyti tiltus. Skamba kaip teorinis modelis, bet per keletą metų pastebėjome, kad būtent taip gimsta labai svarbios giliųjų technologijų ir gyvybės mokslų technologijos, kuriomis jau galime didžiuotis. Šiandien yra geriausias laikas kurti ir plėsti pasaulį keičiančius sprendimus”, – pristatydamas naująjį bendradarbiavimą su MJJ fondu teigė BSV Ventures fondo partneris Andrius Milinavičius.

Prioritetinės kryptys: fiziniai, informatikos, inžinerijos, sveikatos, biomedicinos, personalizuotos medicinos, technologiniai, veterinarijos mokslai. Papildomi balai vertinimo procese skiriami tyrėjams dirbantiems su taikomaisiais tyrimais.

Kviečiame teikti kandidatūras registruojantis fondo puslapyje: https://mjjfondas.lt/kryptys/mokslas/

Galimi pareiškėjai

Fondo atlyginimo grantą gali gauti užsienyje daktaro laipsnį apsigynęs tyrėjas siekiantis karjerą bei tyrimus tęsti Lietuvoje ir savo prioritetinių fondui krypčių žiniomis dalintis su Lietuvos universitetų studentais. Registruotis gali tiek pats atvykti norintis akademikas (arba grįžęs ne ilgiau nei prieš 6 mėnesius iki šio kvietimo paskelbimo datos), tiek ir jį pasikviesti siekiantis universitetas – fakultetų dekanai, prodekanai.

Paraišką pateikti kviečiame iki 2026 sausio 10 dienos.

Registracijos ir grantų tvarka

Kandidatų registracija su prisistatymu atliekama lietuvių arba anglų kalba, elektroniniu būdu, užpildant formą fondo svetainėje https://mjjfondas.lt/kryptys/mokslas/

Tyrėjui atlyginimo grantas skiriamas bendradarbiaujant su jį kviečiančiu universitetu. Grantą gavęs tyrėjas sutinka fondo vardą atstovauti jo pavadinimą pridedant prie savo pareigybių.

Šių metų atrankoje siekiantis dalyvauti akademikas turi akademinę veiklą Lietuvoje pradėti 2026-20272 metais. Atlygį MJJ fondas skiria nuo vienų iki dviejų metų.

Paraiškų vertinimas

Vertinimui bus teikiamos tik pilnai užpildytos ir išsamios paraiškos. Išsamiųjų paraiškų ekspertinis vertinimas bus atliekamas subūrus aktualius konkrečią akademinę sritį išmanančius nepriklausomus ekspertus ir MJJ fondo valdybos narius.

Turinčius klausimų apie sugrįžimo procesą ar darbą Lietuvos universitetuose kviečiame rašyti kotryna@mjjfondas.lt. Mielai supažindinsime su MJJ fondo grantus 2019-2025 metais gavusiais ir į Lietuvą jau grįžusiais tarptautiniais mokslininkais apie kuriuos informaciją rasite ČIA.

Dirbdama su įvairiais projektais ir finansavimo galimybėmis ji dalinasi vertingu sąrašu nuorodų į Lietuvoje teikiamą finansavimą verslui, mokslui ir startuoliams:

Lietuvos mokslų taryba

Lietuvos inovacijų agentūra

Europos horizontas

Norden

Paskolos: 

ILTE

MJJ fondo Microloans programa

Parama verslo kūrimui:

UŽT Parama verslo kūrimui

Nemokamas konsultavimas:

„Spiečių” nariams

Inkubavimas, akseleravimas:

Baltic Sandbox Ventures

 

Apie Europos horizonto, CBE JU programas Lietuvoje nemokamai konsultuoja Lietuvos mokslo tarybos nacionaliniai kontaktiniai asmenys (NCP). Jų kontaktai pagal sritis:

https://europoshorizontas.lt/kontaktai/. Šių metų Europos horizonto kvietimai artėja prie pabaigos, bet NCP gali suteikti konsultacijas dėl kitų metų kvietimų. 

Apdovanojimą administruoja „World Summit Awards“ (WSA) – globali iniciatyva, veikianti kartu su Jungtinėmis Tautomis ir jungianti 182 šalių bendruomenę.

„Nors šalies viduje santykis su matematikos mokymusi yra nevienareikšmiškas, šis apdovanojimas parodo, kad Lietuvoje kuriamos švietimo inovacijos atitinka ne tik žengia koja kojon su pasauliniais standartais, bet ir užduoda toną kitiems. Mūsų tikslas – prasmingas grįžtamasis ryšys ir sprendimai kiekvienam mokiniui. Trumpai tariant – sprendimai, realiai padedančios vaikams mokytis geriau.“, – sako „Elicėjaus“ vadovas Mantas Vičius.

Neliečiamojo kapitalo fondas Jaunaragiai kartu su MJJ fondu bei verslo angelais į startuolį 2024 m. investavo 200 tūkst. EUR. Šiuo metu platforma naudojasi daugiau nei 35 tūkst. vartotojų Lietuvoje. Didžiuojamės, jog galime prisidėti prie tokių pokyčių.

 

MJJ fondo stipendijų alumnų atrankos komisija įvertinusi paraiškas savo balsus paskyrė fondo kryptis ir tikslus labiausiai atitikusiems kandidatams. Stipendijos paskirtos įstojusiems į Kembridžo, Oksfordo, Edinburgo, Univesity College London ir European College of Zoology Medicine Avian universitetų magistro studijų programas genominės medicinos, architektūros, psichoterapinio konsultavimo, politologijos ir veterinarijos kryptyse.

Susipažinkite su šių metų MJJ fondo Žinių stipendijų laureatais:

1. Greta Zubytė studijuos magistro programą „Master of Counselling – Interpersonal Dialogue“ Edinburgo universitete. Ji pasirinko šią programą, kad gautų gilų teorinį pasirengimą kartu su intensyvia praktine patirtimi, kuri leis įgyti kokybišką terapeuto kvalifikaciją. Ši sritis itin aktuali Lietuvai — stiprinant visuomenės psichologinį atsparumą ir teikiant pagalbą karo bei krizėmis paveiktiems žmonėms. Daugiau apie Gretos istoriją skaitykite čia.

2. Agnė Augustė Vėgėlytė studijuos Genominės medicinos magistrantūrą Kembridžo universitete. Šis magistras jungia genetikos žinias su jų klinikiniu taikymu medicinoje siekiant diagnozuoti ir gydyti retus paveldimus sutrikimus ir ligas, sukeltas pakitimų genetiniame kode. Programoje integruojamos genetikos, genomikos ir bioinformatikos žinios, bendradarbiaujama su Cambridge Biomedical Campus, Wellcome Sanger Institute ir NHS Genomic Medicine Service. Augustė renkasi šią programą siekdama įgyti tiek laboratorinių, tiek bioinformatikos ir etinių‑teisinių įgūdžių, reikalingų diagnozuoti ir gydyti retas paveldimas ligas bei perkelti genomikos atradimus į klinikinę praktiką. Ši sritis ypač aktuali Lietuvai, nes individualizuota diagnostika ir gydymas prisidės prie medicinos pažangos ir efektyvesnio ligų gydymo. Ši stipendija suteikta bendradarbiaujant su Kitas 100 valstybinio studijų fondo programa. Daugiau apie Augustės istoriją skaitykite čia.

3. Ieva Plungytė studijuoja European College of Zoological Medicine (ECZM) Avian rezidentūrą ir siekia ECZM Avian diplomato kvalifikacijos – aukščiausio profesinio lygio egzotinių (ypač paukščių) veterinarijos srityje. Šių specialistų beveik nėra Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, o įgyta kvalifikacija leis teikti aukštos kokybės gydymą sudėtingiems atvejams bei vykdyti mokslinius tyrimus. Daugiau apie Ievos istoriją skaitykite čia.

4. Marius Danilevičius studijuos „European Politics and Society“ magistro programą Oksfordo universitete, tęsiantį savo tyrimų temas politinės elgsenos analizėje. Jis renkasi šią programą dėl stiprių kiekybinių metodų ir tyrimų infrastruktūros (Q-Step, eksperimentinių socialinių mokslų laboratorija, Rusijos ir Rytų Europos studijų centras), kurie reikalingi įgyvendinti jo planuojamą statistinį modelį apie diasporos rinkėjų elgseną. Šie tyrimai svarbūs Lietuvai — geresnės žinios apie emigravusių rinkėjų profilį leis kurti efektyvesnes politikos priemones diasporos įtraukimui. Daugiau apie Mariaus istoriją skaitykite čia.

5. Laura Blažytė studijuos magistro studijas garsiąjame Bartlett Architektūros fakultete Univesity College London, kur gilinsis į adaptacinį pakartotinį naudojimą (adaptive reuse), regeneracinį dizainą ir kompleksiškas erdvinių sąveikų strategijas. Ji pasirinko šią programą dėl stiprių tyrimų grupių (pvz., BSA Sustainable Heritage ir Circular Construction Lab) ir praktinių galimybių įgyti įgūdžių medžiagų, struktūrų ir urbanistinio pakartotinio naudojimo srityse. Ši sritis ypač aktuali Lietuvai — senų pastatų pernaudojimas mažina emisijas, tausina resursus, skatina regioninę plėtrą ir gerina visuomenės sveikatą bei gyvenimo kokybę. Daugiau apie Lauros istoriją skaitykite čia.

6. Eglė Meškelytė mokysis tarptautiniuose veterinarinės odontologijos kursuose „Dentistry and Oral Surgery“ Jungtinėje Karalystėje. Turėdama daugiau nei 10 metų patirtį smulkiųjų gyvūnų praktikoje ji specializuojasi keliuose srityse ir pastaruoju metu ypač domisi odontologija — sritimi, kurioje Lietuvoje trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų. Įgytas teorines ir praktines žinias Eglė planuoja pritaikyti naujame pirmame Baltijos šalyse veterinarinės odontologijos centre Vilniuje, teikti pažangias paslaugas pacientams iš Lietuvos ir kaimyninių šalių bei perduoti patirtį jauniesiems veterinarams. Daugiau apie Eglės istoriją skaitykite čia.

Priimdami MJJ fondo stipendiją laureatai įsipareigoja savo žinias po studijų parvežti į Lietuvą. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

Amerikos bei Europos smulkiųjų gyvūnų chirurgijos koledžo diplomuota gydytoja-chirurgė profesorė Hettlich, Kaune  pasidalijo savo neįkainojama patirtimi su Lietuvos veterinarijos specialistais ir studentais. Profesorė ne tik dalinosi teorinėmis bei praktinėmis žiniomis, bet ir sužavėjo studentus savo mokymo metodais – paskaitos prabėgo nepastebimai. Paskaitų temos apėmė svarbiausias neurochirurgijos ir ortopedijos sritis, tokias kaip sprendimų priėmimo procesai gydant stuburo traumas bei tarpslankstelinio disko ligas, priekinio kryžminio raiščio trūkimų chirurginio gydymo ir kt.

Vizito metu profesorė ne tik skaitė paskaitas, bet ir konsultavo veterinarijos gydytojus Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje ir Kauno gyvūnų ligoninėje, padėjo spręsti sudėtingus klinikinius atvejus bei dalyvavo dvejose operacijose.

LSMU bendruomenė dėkoja Mariaus Jakulio Jasono fondui už vizito finansavimą. „Negaliu žodžiais išreikšti savo džiaugsmo, kad šis renginys galėjo įvykti ir tikrai įvyko. Jums reikėjo matyti studentų akis – jie buvo sužavėti galimybe klausytis profesorės!“ – dalinosi profesorės vizitą iniciavusi Ligita Zorgevica-Pockeviča, veterinarijos gydytoja- rentgenologė, lektorė, pati neseniai į Lietuvą grįžusi po rezidentūros Šveicarijoje.

Kauno gyvūnų ligoninės, kuri yra Dr. Vet klininkų tinklo dalis, kolektyvas po praktinės paskaitos bei konsultacijos sakė, jog lektorė buvo nuostabi, turinti didelę patirtį ir gebėjimą mokinti. Gydytojai gavo daug naudingos informacijos, atsakymus į klausimus, buvo diskutuojama ir analizuojami konkretūs atvejai, kas padės suteikti pagalbą dar kokybiškiau sudėtingų gyvūnų traumų atvejais.

PD Dr. Bianca Hettlich, dėkodama už fondo grantą jos vizitui sakė, jog pirmas kartas Lietuvoje ją sužavėjo. „Likau sužavėta studentų ir jaunųjų specialistų įsitraukimu ir entuziazmu. Visi mokymosi renginiai, mano nuomone, praėjo labai gerai. Turėjome net praktinę galimybę su gydytojais apžiūrėti pacientus! O pusdienis praleistas privačioje Kauno gyvūnų ligoninėje taip pat buvo labai smagus – kokia graži, nauja įstaiga ir kokios šaunios jai vadovaujančios veterinarės! Tikiuosi tęsti aktyvius akademinius mainus su Ligita ir LSMU!“