MJJ fondo ekspertų komisija įvertinusi paraiškas savo balsus atidavė fondo tikslus ir kryptis labiausiai atitikusiems kandidatams. Grantai paskirti tyrėjams, grįžusiems į Lietuvą po ilgametės akademinės patirties Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Australijoje, ir dirbsiantiems Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų, Medicinos mokslų bei Fizikinių ir technologijos mokslų centruose.

Susipažinkite su šių metų MJJ fondo Mokslo krypties grantų laureatais:

1. Julija Maldutytė grįžo į Lietuvą po dešimtmečio studijų ir mokslinės veiklos Jungtinėje Karalystėje. Biochemijos studijas pradėjusi Glazgo universitete, vėliau ji baigė molekulinės ląstelės biologijos doktorantūrą Kembridžo universitete, kur prof. Liz Miller laboratorijoje tyrė baltymų pernašą tarp ląstelės organelių. Dabar Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre ji planuoja tirti ūminę mieloidinę leukemiją, pasitelkdama naują pavienių ląstelių analizės technologiją CapSeq — siekiant išsiaiškinti biologinius mechanizmus, lemiančius skirtingą pacientų atsaką į terapijas. Daugiau apie Julijos istoriją skaitykite čia.

2. Gediminas Drabavičius į Lietuvą grįžo po podoktorantūros stažuočių New York Genome Center ir The Rockefeller University. Bakalauro ir magistro studijas baigęs Lietuvoje, jis vėliau atliko jungtinę doktorantūrą tarp Vilniaus universiteto ir KU Leuven Belgijoje, tyrinėdamas CRISPR-Cas sistemas. Dabar Vilniaus universiteto Medicinos mokslo centre jis kuria nepriklausomą tyrimų grupę, kuri taikys Lietuvoje dar nenaudotas CRISPR screening technologijas — siekiant geriau suprasti, kaip patogenai sąveikauja su šeimininkų ląstelėmis, ir kurti naujas kovos su infekcijomis strategijas. Daugiau apie Gedimino istoriją skaitykite čia.

3. Armandas Balčytis į Lietuvą grįžta po daugiau nei dešimtmečio mokslinės veiklos Australijoje ir Japonijoje. Fizikos bakalauro ir magistro studijas baigęs Vilniaus universitete, jis vykdė lygiagrečias doktorantūros studijas Svinburno technologijos universitete ir Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC), tyrinėdamas nanofotoniką ir integrinių fotoninių lustų gamybą. Po podoktorantūros stažuotės Jokohamos nacionaliniame universitete jis prisijungė prie RMIT universiteto Integrinės fotonikos ir taikymų centro (InPAC), kur projektuoja fotoninius komponentus ličio niobato platformoje, o nuo 2024 m. yra ir nacionalinio tyrimų centro COMBS tyrėjas. Grįžęs į Lietuvą jis planuoja plėtoti integrinės fotonikos tyrimų sektorių, kurti lustuose integruotus optinių dažnių šukų šaltinius nuotoliniam jutimui ir formuoti tarptautinį Horizon Europe konsorciumą su Lietuvos institucijomis ir pramone — stiprinant šalies poziciją Europos fotonikos vertės grandinėse.

Priimdami MJJ fondo grantą laureatai įsipareigoja savo žinias ir tarptautinę patirtį perduoti jaunajai Lietuvos mokslininkų kartai. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

Savo akademinę kelionę jis pradėjo Vilniaus Gedimino technikos universitete, kur įgijo bioinžinerijos bakalauro laipsnį, o vėliau baigė biochemijos magistrą Vilniaus universitete. Magistro studijų metu Gediminas pradėjo mokslinę veiklą prof. Virginijaus Šikšnio laboratorijoje, kur tyrinėjo CRISPR-Cas sistemas ir jų vaidmenį mikroorganizmų apsaugoje nuo virusų. Ši patirtis tapo pagrindu tolimesniems tyrimams jungtinėje doktorantūroje tarp Vilniaus universiteto ir KU Leuven, Belgijoje.

Jo doktorantūros tyrimai apėmė tiek bakterinių CRISPR-Cas sistemų analizę, tiek CRISPR screening metodų kūrimą, siekiant ištirti šeimininko ląstelių sąveikas su bakteriniais toksinais.

Baigęs doktorantūrą, jis tęsė podoktorantūros stažuotę New York Genome Center, kur dirbo su prof. Neville Sanjana ir prof. Gamze Gursoy, plėtojant naujas CRISPR pagrįstas metodikas. Vėliau tyrimus tęsė The Rockefeller University, prof. Lamia Wahba grupėje, o šiandien jau yra grįžęs darbus tęsti Lietuvoje, Vilniaus universiteto Medicinos mokslo centre.

„Mano tyrimų tikslas – suprasti, kaip patogeniniai mikroorganizmai sąveikauja su savo šeimininkais ir kaip šias sąveikas galima sutrikdyti kuriant naujas kovos su infekcijomis strategijas,” – sako mokslininkas. Jis planuoja plėtoti nepriklausomą tyrimų grupę Vilniaus universiteto Medicinos mokslo centre, taikydamas pažangias CRISPR screening technologijas, kurios Lietuvoje dar nebuvo taikomos. Savo tyrimais jis siekia ne tik mokslo pažangos, bet ir tiesioginės praktinės naudos pacientams, tikėdamasis, kad ankstyva intervencija gali ženkliai pagerinti jų gyvenimo kokybę.

„Ši idėja prisidės prie Lietuvos mokslo ir inovacijų ekosistemos augimo, diegiant naujos kartos funkcinės genomikos metodus,” – pabrėžia dr. Gediminas Drabavičius. „Planuoju pritaikyti savo tarptautinę patirtį vadovaujant studentams ir jauniems tyrėjams JAV ir Lietuvoje ugdant naują Lietuvos mokslininkų kartą, gebančią dirbti su pažangiausiomis technologijomis ir mąstyti globaliame kontekste. Užmegzti tarptautiniai bendradarbiavimai sudarys sąlygas bendriems projektams, tyrėjų mobilumui ir žinių mainams, siekiant ilgainiui mažinti protų nutekėjimą ir užtikrinanti Lietuvos mokslo augimą”, – vizija apie poveikį dalinasi mokslininkas.

Gedimino Drabavičiaus tyrimų grupės tinklapis: https://www.thedrablab.org

Siekdamas pritraukti užsienyje dirbančius mokslininkus, norinčius inovatyvius tyrimus tęsti Lietuvoje ir čia dėstyti studentams, MJJ fondas dviejų metų laikotarpio grantams šiais metais skyrė 90 000 Eur. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

Savo akademinę kelionę Julija pradėjo 2014-aisiais, išvykdama studijuoti biochemiją į Glazgo Universitetą. Ji dalyvavo integruoto magistro programoje, kurios metu atliko vienerių metų stažuotę GlaxoSmithKline kompanijoje, kur dirbo su moderniomis „omics“ technologijomis, leidžiančiomis tyrinėti ląstelių molekulių visumą. „Mane ypač domino galimybė prognozuoti jaunų ląstelių, gaminančių terapeutinius antikūnus, produktyvumą,” – dalinasi mokslininkė.

Po bakalauro studijų Julija tęsė mokslinę veiklą Kembridžo Universitete, kur 2019-aisiais įstojo į molekulinės ląstelės biologijos doktorantūros studijas prof. Liz Miller laboratorijoje, kur tyrinėjo vieną iš svarbiausių gyvybės palaikymo procesų – baltymų pernašą tarp ląstelės organelių. Julija išaiškino, kaip baltymų pernašos receptorius SURF4 sąveikauja su savo baltymais-klientais ir juos išgabena. Jos pasiekimai buvo pripažinti tarptautinėse konferencijose, o tyrimų rezultatus publikavau aukšto lygio žurnaluose. Be mokslinės veiklos, ji aktyviai dalyvavo biomokslų verslumo programose ir organizavo tarptautines konferencijas.

Po grįžimo į Lietuvą, Julija nusprendė toliau plėtoti savo žinias ir įgūdžius, pasirinkdama podoktorantūros tyrėjos poziciją Dr. Lino Mažučio laboratorijoje Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre. Čia ji planuoja tirti ūminę mieloidinę leukemiją (ŪML) ir biologinius mechanizmus, lemiančius skirtingą pacientų atsaką į terapijas, naudodama naują pavienių ląstelių analizės technologiją CapSeq.

Siekdamas pritraukti užsienyje dirbančius mokslininkus, norinčius inovatyvius tyrimus tęsti Lietuvoje ir čia dėstyti studentams, MJJ fondas dviejų metų laikotarpio grantams šiais metais skyrė 90 000 Eur. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

„Paskola leis greitai išplėsti asortimentą, įsigyti automobilį baldų transportavimui ir atverti B2B kanalus. Mūsų tikslas – „daugiau vertės už tą pačią kainą“ klientui ir nuosekli parama bendruomenei. Ypatingą dėmesį skiriame baldams su ilgaamžiais, be PFC (ekologiškesniais) gobelenais: tai reiškia tvaresnį pasirinkimą, mažesnį cheminių medžiagų pėdsaką, ilgesnį naudojimo laiką ir retesnį keitimą – naudą tiek žmogui, tiek aplinkai“, – savo tikslais dalinasi įmonės „Budapeštas įkūrėjai.

Poros metų bėgyje jie taip pat sieks dalį pelno skirti Joniškio ir miesto rajono jaunimo įgalinimo paramai. „Mentorystė, palaikymas, finansinė parama gabiems, mokytis ir veikti siekiantiems jaunuoliams iš ribojančios aplinkos bus mūsų šeimos duoklė bendruomenei siekiant socialinio pokyčio“.

Įmonės „Budapeštas“ internerinė svetainė.

MJJ fondo ekspertų komisija įvertinusi paraiškas savo balsus atidavė fondo tikslus ir kryptis labiausiai atitikusiems kandidatams. Grantai paskirti tyrėjams, grįžusiems ar atvykusiems į Lietuvą po ilgametės akademinės patirties Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Kanadoje ir Ukrainoje, ir dirbsiantiems Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų bei Medicinos mokslų centruose, Biotechnologijos institute ir Lazerių tyrimų centre.

Susipažinkite su šių metų MJJ fondo Mokslo krypties grantų laureatais:

1. Prof. Viktorija Overčiuk atvyksta iš Ukrainos, kur vadovauja Vasyl’ Stus Donecko nacionalinio universiteto Psichologijos institutui. Turėdama habilituoto daktaro laipsnį ir daugybę apdovanojimų už mokslinę bei pedagoginę veiklą, Lietuvoje ji įgyvendins projektą, kurio tikslas – pritaikyti Ukrainos patirtį, sukauptą teikiant psichologinę pagalbą karo sąlygomis, Lietuvos visuomenės psichologiniam atsparumui stiprinti. Vienas konkrečių projekto rezultatų bus metodinis leidinys „Psichologinė pagalba sau ir artimiesiems: savipagalbos technikos”. Daugiau apie prof. Overčiuk istoriją skaitykite čia.

2. Prof. Artūras Petronis į Lietuvą grįžo po 30 metų mokslinio darbo Toronto universitete ir Kanados psichiatrijos institute (Center for Addiction and Mental Health). Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre jis sukūrė Chrono-epigenomikos laboratoriją – naujos biomedicininių tyrimų srities, siekiančios suprasti bendruosius organizmo vystymosi, senėjimo ir ligų atsiradimo dėsningumus, tyrimų centrą. Per pastaruosius metus laboratorijoje jau dirba aštuoni mokslininkai, o unikalių biologinių pavyzdžių surinkimui atidaryta satelitinė laboratorija Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje. 2018 m. mokslininkui skirtas „Globalios Lietuvos” apdovanojimas už Lietuvoje įdiegtas tarptautines inovacijas. Daugiau apie prof. Petronio istoriją skaitykite čia.

3. Dr. Nemira Žilinskaitė-Tranas į Lietuvą grįžo po doktorantūros studijų Kembridžo universitete. Akademinę kelionę pradėjusi Notingemo universitete, kur studijavo biotechnologijas, ji 2018 m. su iGEM Nottingham komanda laimėjo aukso medalį už darbą su bakteriofagų sistemomis. Kembridže, prof. Andrea Brand laboratorijoje, ji tyrė kamienines nervines ląsteles. Dabar Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre, dr. Urtės Neniškytės laboratorijoje, ji planuoja analizuoti sinapsinių reguliacijos ir plastiškumo mechanizmus besivystančioje regos žievėje, siūlydama naują požiūrį į TSC gydymą naudojant mTOR inhibitorius ankstyvose ligos stadijose. Ji taip pat yra Nucleate Baltics įkūrėja ir vadovė. Daugiau apie Nemiros istoriją skaitykite čia.

4. Dr. Miglė Kazlauskienė į Lietuvą grįžo iš Šveicarijos. Biochemijos bakalauro, magistro ir daktaro laipsnius įgijusi Vilniaus universitete, prof. Šikšnio laboratorijoje ji tyrė III tipo CRISPR-Cas sistemas. 2018–2024 m. atliko podoktorantūros stažuotę prof. Jinek laboratorijoje Ciuricho universitete, kur dirbo su krio-elektronų mikroskopija. Ji yra 8 gausiai cituojamų mokslinių straipsnių, publikuotų „Molecular Cell” ir „Science” žurnaluose, bendraautorė bei trijų patentinių paraiškų bendraautorė. Naujai įkurtame Vilniaus universiteto Medicinos mokslo centre ji įkūrė mokslinę grupę, tirsiančią žmogaus RNR adenozinų N6-metilinimo sistemos molekulinius mechanizmus ir jos diagnostinį potencialą neurologinių ligų atvejais. Daugiau apie Miglės istoriją skaitykite čia.

5. Dr. Mehdi Alizadeh atvyksta iš Otavos universiteto Kanadoje į Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centrą. Daktaro laipsnį įgijęs Kurdistano universitete, jis stažavosi Fotonikos mokslų institute (ICFO) Barselonoje, o postdoktorantūros studijas atliko Lietuvoje ir Kanadoje. Mokslininkas specializuojasi netiesinės optinės mikroskopijos srityje – SHG, THG, MPEF ir CARS metoduose, turinčiuose plačią pritaikymo galimybę gyvų ląstelių bei audinių funkciniam vaizdavimui ir ligų diagnostikai. Jis planuoja bendradarbiavimą tarp Otavos ir Toronto universitetų, Nacionalinio patologijos centro bei lazerių įmonės Light Conversion. Daugiau apie dr. Alizadeh istoriją skaitykite čia.

Priimdami MJJ fondo grantą laureatai įsipareigoja savo žinias ir tarptautinę patirtį perduoti jaunajai Lietuvos mokslininkų kartai. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

MJJ fondo stipendijų alumnų atrankos komisija įvertinusi paraiškas savo balsus paskyrė fondo kryptis ir tikslus labiausiai atitikusiems kandidatams. Stipendijos paskirtos įstojusiems į Kembridžo, Oksfordo, Edinburgo, Univesity College London ir European College of Zoology Medicine Avian universitetų magistro studijų programas genominės medicinos, architektūros, psichoterapinio konsultavimo, politologijos ir veterinarijos kryptyse.

Susipažinkite su šių metų MJJ fondo Žinių stipendijų laureatais:

1. Greta Zubytė studijuos magistro programą „Master of Counselling – Interpersonal Dialogue“ Edinburgo universitete. Ji pasirinko šią programą, kad gautų gilų teorinį pasirengimą kartu su intensyvia praktine patirtimi, kuri leis įgyti kokybišką terapeuto kvalifikaciją. Ši sritis itin aktuali Lietuvai — stiprinant visuomenės psichologinį atsparumą ir teikiant pagalbą karo bei krizėmis paveiktiems žmonėms. Daugiau apie Gretos istoriją skaitykite čia.

2. Agnė Augustė Vėgėlytė studijuos Genominės medicinos magistrantūrą Kembridžo universitete. Šis magistras jungia genetikos žinias su jų klinikiniu taikymu medicinoje siekiant diagnozuoti ir gydyti retus paveldimus sutrikimus ir ligas, sukeltas pakitimų genetiniame kode. Programoje integruojamos genetikos, genomikos ir bioinformatikos žinios, bendradarbiaujama su Cambridge Biomedical Campus, Wellcome Sanger Institute ir NHS Genomic Medicine Service. Augustė renkasi šią programą siekdama įgyti tiek laboratorinių, tiek bioinformatikos ir etinių‑teisinių įgūdžių, reikalingų diagnozuoti ir gydyti retas paveldimas ligas bei perkelti genomikos atradimus į klinikinę praktiką. Ši sritis ypač aktuali Lietuvai, nes individualizuota diagnostika ir gydymas prisidės prie medicinos pažangos ir efektyvesnio ligų gydymo. Ši stipendija suteikta bendradarbiaujant su Kitas 100 valstybinio studijų fondo programa. Daugiau apie Augustės istoriją skaitykite čia.

3. Ieva Plungytė studijuoja European College of Zoological Medicine (ECZM) Avian rezidentūrą ir siekia ECZM Avian diplomato kvalifikacijos – aukščiausio profesinio lygio egzotinių (ypač paukščių) veterinarijos srityje. Šių specialistų beveik nėra Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, o įgyta kvalifikacija leis teikti aukštos kokybės gydymą sudėtingiems atvejams bei vykdyti mokslinius tyrimus. Daugiau apie Ievos istoriją skaitykite čia.

4. Marius Danilevičius studijuos „European Politics and Society“ magistro programą Oksfordo universitete, tęsiantį savo tyrimų temas politinės elgsenos analizėje. Jis renkasi šią programą dėl stiprių kiekybinių metodų ir tyrimų infrastruktūros (Q-Step, eksperimentinių socialinių mokslų laboratorija, Rusijos ir Rytų Europos studijų centras), kurie reikalingi įgyvendinti jo planuojamą statistinį modelį apie diasporos rinkėjų elgseną. Šie tyrimai svarbūs Lietuvai — geresnės žinios apie emigravusių rinkėjų profilį leis kurti efektyvesnes politikos priemones diasporos įtraukimui. Daugiau apie Mariaus istoriją skaitykite čia.

5. Laura Blažytė studijuos magistro studijas garsiąjame Bartlett Architektūros fakultete Univesity College London, kur gilinsis į adaptacinį pakartotinį naudojimą (adaptive reuse), regeneracinį dizainą ir kompleksiškas erdvinių sąveikų strategijas. Ji pasirinko šią programą dėl stiprių tyrimų grupių (pvz., BSA Sustainable Heritage ir Circular Construction Lab) ir praktinių galimybių įgyti įgūdžių medžiagų, struktūrų ir urbanistinio pakartotinio naudojimo srityse. Ši sritis ypač aktuali Lietuvai — senų pastatų pernaudojimas mažina emisijas, tausina resursus, skatina regioninę plėtrą ir gerina visuomenės sveikatą bei gyvenimo kokybę. Daugiau apie Lauros istoriją skaitykite čia.

6. Eglė Meškelytė mokysis tarptautiniuose veterinarinės odontologijos kursuose „Dentistry and Oral Surgery“ Jungtinėje Karalystėje. Turėdama daugiau nei 10 metų patirtį smulkiųjų gyvūnų praktikoje ji specializuojasi keliuose srityse ir pastaruoju metu ypač domisi odontologija — sritimi, kurioje Lietuvoje trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų. Įgytas teorines ir praktines žinias Eglė planuoja pritaikyti naujame pirmame Baltijos šalyse veterinarinės odontologijos centre Vilniuje, teikti pažangias paslaugas pacientams iš Lietuvos ir kaimyninių šalių bei perduoti patirtį jauniesiems veterinarams. Daugiau apie Eglės istoriją skaitykite čia.

Priimdami MJJ fondo stipendiją laureatai įsipareigoja savo žinias po studijų parvežti į Lietuvą. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

Eglė – smulkių gyvūnų gydytoja, veterinarinėje praktikoje dirbanti jau daugiau nei 10 metų. 2016 m. ji baigė Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, įgydama veterinarijos magistro laipsnį. Dar studijų metais Eglė savanoriavo ir dirbo veterinarijos gydytojo asistente, o vėliau tapo bendrosios praktikos gydytoja.

Savo profesinėje veikloje Eglė yra prisilietusi prie daugelio sričių: vidaus ligų, minkštųjų audinių chirurgijos, neurologijos, ortopedijos-traumatologijos bei odontologijos. Taip pat ji aktyviai dalyvavo tarptautinėse konferencijose ir kongresuose, o įgytos žinios kasdien padeda teikti kokybiškesnes paslaugas keturkojams pacientams.

Pastaruoju metu Eglė atrado ypatingą pašaukimą veterinarinėje odontologijoje – srityje, kuri Lietuvoje dar tik pradeda vystytis, todėl aukštos kvalifikacijos specialistų dar nedaug. Nors ji jau atlieka vis daugiau odontologinių procedūrų, gilesnių teorinių žinių, praktinių įgūdžių ir pasitikėjimo dar trūksta. „Kada, jei ne dabar, atnaujinti savo profesinį augimą?“ – sako Eglė.

Tikslas – baigti Jungtinėje Karalystėje vykstančius vienerių metų trukmės veterinarinės odontologijos kursus, suteikiančius oficialų kvalifikacijos sertifikatą, sistemingas teorines žinias ir praktinius įgūdžius. Įgijusi šią patirtį, Eglė siekia dar labiau prisidėti prie gyvūnų gerovės gerinimo Lietuvoje: užtikrinti aukščiausios kokybės odontologinę priežiūrą, mažinti gyvūnų skausmą, užkirsti kelią sunkioms ligoms ir šviesti šeimininkus.

Įgytas žinias Eglė pritaikys pirmajame Baltijos šalyse veterinarinės odontologijos centre, kuris duris atvers jau šį rudenį Vilniuje. Čia ji planuoja taikyti pažangius gydymo metodus bei aptarnauti pacientus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kaimyninių šalių. Be to, sukaupusi tarptautinės patirties, Eglė dalinsis ja su jaunais veterinarais, suteikdama jiems galimybę, kurios pati neturėjo savo karjeros pradžioje.

Laura Blažytė yra architektūros studentė ir tyrėja, bakalauro studijas baigusi Mančesterio universitete, kur mokslus baigė su pagyrimu. Profesinę patirtį ji gilino Londone, dirbdama Allies and Morrison studijoje prie didelio masto projektų, tokių kaip „Cambridge Biomedical Campus“ Jungtinėje Karalystėje ir „Al Ula Masterplan“ projekto Saudo Arabijoje. Laura taip pat aktyviai dalyvavo savanoriškuose projektuose – rašė straipsnius ir asistavo vyr. redaktorei leidinyje „Veranda ID“, prisidėjo prie „Architektūros fondo“ iniciatyvų bei dalyvavo „KAD. Jašiūnai“ paviljono projekto įgyvendinime, kuriame svarbiausias akcentas buvo vietos bendruomenės įtraukimas.

„Pastatai ES sukuria ženklią dalį išmetamo CO₂, energijos sąnaudų ir atliekų, todėl pastatų ir miestų pernaudojimas yra viena esminių klimato kaitos sprendimų dalis. Tad mano pasirinkimas tęsti studijas UCL (University College London), Bartlett Architektūros fakultete, yra motyvuotas unikaliais mokslinių tyrimų centrais — BSA Sustainable Heritage group ir Circular Construction Lab — kur tikiuosi gilinti kompetencijas medžiagų, struktūrų ir urbanistinių ryšių pakartotinio naudojimo srityje bei darbuotis kuriant pokytį”, – dalinasi stipendijos laureatė.

Laura tiki, jog jos žinios ir patirtis – dirbant su tvaria architektūra, pėsčiųjų infrastruktūra, klimato kaitos ir sveikatos sąsajų analize ir kt. – turi tiesioginį poveikį visuomenės gerovei. Laura siekia ne tik akademinių rezultatų: jos planas — per dviejų metų magistro studijas UCL įgyti praktinių įgūdžių ir patirties projektuose, vėliau aktyviai dalyvauti valstybiniuose ir ES lygmens renovacijos iniciatyvose (pvz., HouseEurope.eu) bei privačiuose projektuose, spartinant renovacijos tempą ir diegiant regeneracinius sprendimus. Ji nurodo ambicingą tikslą padidinti renovacijos spartą Lietuvoje, kad būtų įgyvendinti ES kelti energetikos ir klimato reikalavimai iki 2050 m. Laura jau yra bendravusi su Vilniaus miesto architektų komanda ir mato galimybes ilgalaikiam bendradarbiavimui miesto planavimo ir infrastruktūros srityse.

„Mane domina galimybės aktyviau atnaujinti esamą infrastruktūrą tiek miestuose, tiek užmiesčiuose Lietuvoje, ypač regionuose, kur ekonomikos augimas lėtesnis ir yra gausu nykstančių pastatų. Užmiestis gali tapti patraukliu gyvenimui ir verslo vystymuisi, pritraukiant gyventojus ir investicijas, išsaugant įvairius esamus paveldo objektus, ypatingai, medinės architektūros paveldą ir kuriant naujas funkcijas, kaip pavyzdžiui – gerai suplanuotos pėsčiųjų zonos mažina sveikatos rizikas ir mažina valstybės sveikatos sistemos naštą”, – įžvalgomis dalinasi Laura.

Pastaruosius trejus metus Greta Zubytė dirbo Vilniaus tarptautiniame prancūzų licėjuje asistuojančia psichologe, kur teikė individualias konsultacijas mokiniams, tėvams ir mokytojams, koordinavo patyčių prevencijos programą, vedė psichoedukacines grupes bei bendradarbiavo su mokyklos specialistais pritaikant ugdymą vaikams, turintiems specialiųjų poreikių. Vertingos profesinės patirties laureatė įgavo Vilniaus respublikinėje psichiatrinėje ligoninėje ūmių būsenų skyriuje, o akademinį pagrindą įgijo psichologijos bakalauro studijose St Andrews universitete. Visa ši patirtis suteikė žinių bei gebėjimų reikalingų tęsti aukštesnio lygio psichoterapinę kvalifikaciją magistro studijose.

Greta pasirinko Edinburgo universitetą ne tik dėl aukštų akademinių ir profesinių standartų, bet ir dėl galimybės per trumpesnį nei Lietuvoje laiką įgyti praktinę ir platesnę kvalifikaciją. Kaip pati Greta sako, intensyvios studijos reiškia, kad ji galės greitai grįžti į Lietuvą ir nedelsiant pradėti teikti kokybišką pagalbą tiems, kuriems jos labiausiai reikia.

„Psichologinė sveikata yra atsparios visuomenės pagrindas ir dabartiniame geopolitiniame kontekste psichologinė parama įgauna ypatingą reikšmę. Grįžusi iš Edinburgo planuoju Didžiosios Britanijos gerąsias praktikas įtraukti į savo darbą Lietuvoje: taikyti individualią bei grupinę terapiją, koordinuoti platesnius psichologinės sveikatos stiprinimo projektus ir teikti pagalbą karo paveiktoms bendruomenėms”, – dalinasi laureatė. Greta taip pat siekia dalintis žiniomis su kolegomis ir institucijomis, kad pasiektų kuo platesnį poveikį psichikos sveikatos sistemoje.

Siekiant įgalinti Lietuvą kurti norintį jaunimą, MJJ fondas jų magistro studijų programoms geriausiuose pasaulio universitetuose šiais metais skiria 36 000 Eur. Priimdami MJJ fondo stipendiją laureatai įsipareigoja savo žinias po studijų parvežti į Lietuvą. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

Kaip sako Marius, visa jo studijų kelionė pažymėta siekiu geriau suprasti, kodėl žmonės priima vienokius ar kitokius politinius sprendimus. Praktika Politinės elgsenos tyrimų grupėje, LMT finansuotas individualus projektas apie užsienyje gyvenančių rinkėjų motyvus, analitinės apžvalgos Friedrich Ebert fondui bei publikacijos Lietuvos ir tarptautiniuose leidiniuose liudija nuoseklų domėjimąsi rinkimine politika, posovietinių valstybių transformacijomis ir demokratijos kokybe. Ši patirtis natūraliai vedė prie naujo tyrimo užmojo: statistinio modelio pagalba palyginti Baltijos valstybių diasporos rinkėjų asmeninių savybių ir gyvenamosios aplinkos poveikį jų politinei elgsenai.

„Oksfordo universitetas, garsėjantis stipriu dėmesiu kiekybiniams metodams ir išplėtotu tyrimų centrų tinklu, suteiks man reikiamas priemones įgyvendinti šį ambicingą projektą. Q-Step kiekybinių tyrimų centras, Eksperimentinių socialinių mokslų laboratorija ir Rusijos bei Rytų Europos studijų centras žada ne tik metodinę, bet ir turinio paramą atliekant apklausas bei konstruojant statistinius modelius. Tokios sąlygos leis praplėsti metodologinę įvairovę Lietuvos politologijoje ir sumažinti kiekybinių diasporos tyrimų vakuumą”, – savo tyrimo tikslai dalinasi Marius.

Marius sieks, jog jo magistro tyrimo rezultatai turėtų apčiuopiamą vertę Lietuvai. Geriau suprasdami emigravusių rinkėjų profilį ir nuostatas, politikos formuotojai galėtų efektyviau įtraukti išeiviją į šalies politinį gyvenimą, o tai tiesiogiai prisidėtų prie ekonomikos ir visuomenės raidos. Pats Marius ateitį sieja su akademine karjera gimtojoje šalyje: planuoja doktorantūrą, dėstytojo darbą ir tolesnius kiekybinius tyrimus universitete. Grįžęs iš Oksfordo jis ketina prisidėti ir prie valstybinių programų, skirtų „Globalios Lietuvos“ stiprinimui, siūlydamas duomenimis grįstas įžvalgas Užsienio reikalų ministerijai, „Kurk Lietuvai“ ar Inovacijų agentūrai.

Siekiant įgalinti Lietuvą kurti norintį jaunimą, MJJ fondas jų magistro studijų programoms geriausiuose pasaulio universitetuose šiais metais skiria 36 000 Eur. Priimdami MJJ fondo stipendiją laureatai įsipareigoja savo žinias po studijų parvežti į Lietuvą. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!