Lietuvoje veiklą pradeda naujas sveikatos centras jaunuoliams ir jauniems suaugusiems, patiriantiems emocinių sunkumų, priklausomybių ar rizikingo elgesio iššūkių.

„RE_SET” centras teikia kompleksines reabilitacijos programas, trumpalaikį ir ilgalaikį apgyvendinimą bei šeimų stiprinimo dirbtuves artimiesiems. Individualų gijimo kelią užtikrina specialistai iš Lietuvos bei konsultantai iš Švedijos ir Kanados. Centre jaunuolių laukia gamtos apsuptis, SPA ir sporto erdvės, atsipalaidavimo, judesio ir sensorinės praktikos apimančios psichofizinį lavinimą.

„RE_SET“ kviečia kreiptis ne tik esant krizei. Pagalbos verta ieškoti, kai:

• ilgai laikosi bloga nuotaika, nerimas, pyktis ar apatija;
• alkoholis, narkotikai, žaidimai ar lošimai tampa būdu tvarkytis su emocijomis;
• blogėja santykiai su šeima ir draugais arba sekasi sunkiau mokytis ir dirbti;
• kyla poreikis izoliuotis, kartojasi mintys „nebesusitvarkau“.

„Norime, kad jaunas žmogus ateitų anksčiau: ne tada, kai jau viskas sugriuvo, o tada, kai supranta, kad vienam susitvarkyti darosi sunku“, – sako centro bendraįkūrėjas psichologas Andriejus Andrej Ivanov.

„Man šis centras įkūnija žmogui suteiktą galimybę sustoti ir iš naujo pažvelgti į save. Už kiekvieno sunkumo yra žmogus, turintis savo istoriją, santykius, stiprybes ir galimybę keistis“, – priduria bendraįkūrėja psichologė Indrė Soikinaitė-Ivanova.

Tam, kad „RE_SET“ veikla jau šiandien galėtų prisidėti prie Lietuvos jaunimo gerovės, didelės svarbos turi Mariaus Jakulio Jason fondo (toliau – MJJ fondas) parama ir partnerystė. Centro bendrakūrėjas MJJ fondas reikšmingai prisidėjo įsigyjant centro pastatą ir pasirengiant jo veiklos pradžiai. Iš viso MJJ fondas šio centro įkūrimui skyrė beveik milijoną – 870 000 eurų.

 „Šiandienos jaunimas yra mūsų ateitis, todėl džiaugiamės galėdami padėti sunkumus išgyvenančiam jaunam žmogui grįžti į sveiką gyvenimą“, – sako fondo vadovė Kotryna Stankutė-Jaščemskienė.

Ieškantiems pagalbos ir palydėjimo į centrą galima kreiptis telefonu į cenro bendraįkūrėją Andriejų Andrėj Ivanov +370 69330303, labas@resetme.lt.

Daugiau informacijos apie centro veiklą: www.resetme.lt

Urtė Radavičiūtė šiuo metu dirba Nuolatinėje Lietuvos atstovybėje Europos Sąjungoje, Politikos ir saugumo komiteto asistentės pareigose. Darbinė patirtis tarptautinės politikos bei saugumo kontekste ir domėjimasis globaliais migracijos procesais suteikė vertingo profesinio pagrindo bei gebėjimų, reikalingų tęsti aukštesnio lygio akademines studijas ir praktiškai išbandyti save antropologės amplua.

 

Urtė pasirinko Oksfordo universitetą siekdama ištirti Afrikos piliečių integraciją Lietuvoje per prorusiškų pažiūrų prizmę. Lietuvoje sparčiai augant migrantų skaičiui iš Afrikos valstybių, kuriose stipriai reiškiasi Rusijos minkštoji galia, tampa itin svarbu suprasti atvykstančiųjų pasaulėjautos pokyčius giliai proukrainietiškoje Lietuvos visuomenėje. Antropologinio tyrimo įžvalgomis siekiama padėti valstybės institucijoms atsakingai formuoti migracijos bei integracijos politiką, užkirsti kelią socialinei poliarizacijai ir padėti išlaikyti šaliai reikalingą kvalifikuotą darbo jėgą.

 

„Nekantrauju pradėti studijas Oksforde ir sistemingai gilintis į Lietuvon atvykusiųjų patyrimus. Žinios suteikia galią, tačiau iš tiesų gali transformuoti realybę tik jei neapsiriboja generalizacijomis. Tvirtai tikiu, jog investicija į socialinės antropologijos studijas prisidės prie Lietuvos augimo“, – dalinasi Urtė. Įgijusi geriausias pasaulines akademines žinias ir atlikusi tyrimą mokslo daktarės Daces Dzenovskos supervizijoje, Urtė planuoja gautas įžvalgas pritaikyti tobulinant Lietuvos migrantų integracijos strategiją.

 

Siekiant įgalinti Lietuvą kurti norintį jaunimą, MJJ fondas Urtės magistro studijoms geriausiame pasaulio universitete skiria 6 000 Eur stipendiją. Priimdami MJJ fondo stipendiją laureatai įsipareigoja savo žinias po studijų parvežti į Lietuvą. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

Tomas Vytautas Raskevičius savo profesinėje veikloje nuosekliai dirba žmogaus teisių, demokratijos stiprinimo ir socialinės įtraukties srityse. Jo sukaupta ilgametė teisinė bei politinė patirtis viešajame sektoriuje ir visuomeninėje veikloje suteikė tvirtą profesionalumo pagrindą, reikalingą siekti aukštesnio lygio kompetencijų bei akademinių žinių lyderiaujančiame pasaulio universitete.

 

Tomas Vytautas pasirinko Harvardo universitetą siekdamas pagilinti viešojo valdymo bei strateginės komunikacijos žinias ir pasisemti geriausių tarptautinių praktikų. Įgytos kompetencijos padės efektyviau valdyti pokyčius viešajame sektoriuje, stiprinti demokratinį atsparumą, skatinti pilietinį įtraukumą bei didinti visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis.

 

„Tikime, kad stipri valstybė prasideda nuo žmonių, kurie nuolat mokosi, plečia savo akiratį ir įgytas žinias grąžina Lietuvai“, – teigia MJJ fondas. Viename geriausių pasaulio universitetų įgytas žinias bei tarptautinę patirtį Tomas Vytautas planuoja paversti prasmingais ir tvarius pokyčius kuriančiais darbais Lietuvoje.

 

Siekiant įgalinti Lietuvą kurti norintį jaunimą, MJJ fondas Tomo Vytauto magistro studijoms geriausiame pasaulio universitete skiria stipendiją. Priimdami MJJ fondo stipendiją laureatai įsipareigoja savo žinias po studijų parvežti į Lietuvą. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

Aleksejus Kurilčik yra matematikos mokytojas bei papildomo ugdymo mokyklos „Šimtukas“ vadovas. Jis prisidėjo prie startuolio „BBright“ ir jo platformos „Elicėjus“ kūrimo, dirbo korepetitoriumi, o 2024 m. kartu su partneriu įkūrė „Šimtuką“. Ši socialinio verslo principu veikianti mokykla jau sukūrė lankomą uždavinių banką (vbesort.lt) bei nemokamas VBE kartojimo pamokas, pasiekusias daugiau nei 20 000 moksleivių. Ši praktinė patirtis suteikė tvirtą pagrindą siekti aukštesnio lygio kompetencijų vertinimo organizavimo srityje.

 

Aleksejus pasirinko Oksfordo universitetą, nes nori padėti Lietuvoje tvariai taikyti DI naujoves švietime bei spręsti egzaminų užduočių rengimo ir vertinimo iššūkius. Kadangi Lietuvoje nėra oficialių programų, ruošiančių DI taikymui švietime, Oksfordo Švietimo departamentas – užimantis pirmąją vietą Europoje pagal „World University Rankings“ – yra geriausia vieta įgyti reikiamų žinių. Automatinis vertinimas gali ženkliai sumažinti mokytojų darbo krūvį (kurio iki 30 % užima darbų vertinimas) bei sumažinti pedagogų perdegimo riziką ar kylančio jų trūkumo problemą.

 

„Kalbėdamas apie savo karjeros pasirinkimus, praeitį, dabartį ir ateitį sieju su Lietuva ir jos švietimo tobulinimu. Kaip dariau dar besimokydamas 12-oje klasėje, taip planuoju daryti studijų Oksforde metu bei po jų baigimo – noriu padėti spręsti matematikos mokymo problemas Lietuvoje“, – dalinasi Aleksejus. Artimiausiu metu kartu su „Šimtuku“ jis planuoja kurti atvirą 9–12 klasių matematikos uždavinyną, bandomųjų PUPP/VBE sprendimo aplinką su DI tikrinimu bei toliau plėtoti nemokamus „IMK!“ kursus, o ilgalaikėje perspektyvoje siekia prisidėti prie Lietuvos moksleivių PISA rezultatų ir bendrų matematikos žinių gerinimo.

 

Siekiant įgalinti Lietuvą kurti norintį jaunimą, MJJ fondas Aleksejaus magistro studijoms geriausiame pasaulio universitete skiria 6 000 Eur stipendiją. Priimdami MJJ fondo stipendiją laureatai įsipareigoja savo žinias po studijų parvežti į Lietuvą. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

Savo akademinę kelionę Armandas pradėjo Vilniaus universitete, kur baigė fizikos bakalauro ir magistro studijas su cum laude ir magna cum laude apdovanojimais. Vėliau jis išvyko į Australiją ir įstojo į doktorantūros studijas Svinburno technologijos universitete, finansuojamas „Chancellor’s Research Scholarship“ stipendijos. Lygiagrečiai bendradarbiaudamas su Lietuvos fizinių ir technologijos mokslų centru (FTMC), 2018 metais jis apgynė dvi lygiagrečias disertacijas nanofotonikos bei integrinių fotoninių lustų gamybos srityse.

Podoktorantūrinę veiklą Armandas tęsė Japonijoje, Jokohamos nacionaliniame universitete, laimėjęs tarptautinį „JSPS Postdoctoral Fellowship“ konkursą. Čia jis gilinosi į nano/mikrofotoniką bei integruotų silicio fotoninių įtaisų charakterizavimą. Jis suformavo savarankišką tyrimų kryptį: plėtojo tyrimus topologinės fotonikos srityje, taikydamas pažangius sintetinių dimensijų metodus.

2021 metais grįžęs į Australiją, jis prisijungė prie RMIT universiteto integrinės fotonikos ir taikymų centro (InPAC), kur įgijo patirties visoje fotoninių integrinių lustų kūrimo grandinėje – nuo projektavimo iki eksperimentinio testavimo. Nuo 2024 m. Armandas yra naujo nacionalinio tyrimų centro „ARC COMBS“ tyrėjas bei centrinės Science & Technology veiklos srities koordinatorius. Jo pasiekimai apima virš 50 straipsnių aukšto lygio mokslo žurnaluose (tokiuose kaip Science Advances, Advanced Optical Materials), daugiau nei 2300 citavimų bei kviestinius pranešimus pagrindinėse tarptautinėse optikos konferencijose CLEO ir SPIE PW.

Grįžęs į Lietuvą, Armandas veiklą vystys FTMC, glaudžiai bendradarbiaudamas su Vilniaus universitetu, sieks tapti jungtimi tarp Lietuvos fotonikos bendruomenės bei tarptautinio partnerių tinklo. Čia jis planuoja tirti luste integruotus optinių dažnių šukų šaltinius, ir juos taikyti aukšto dažnio bevieliam duomenų perdavimui, įgalinti nuotolini jutimą realiu laiku (kvėpavimo analizei, aplinkos stebėsenai, LiDAR), bei suformuoti integrinės fotonikos tyrimų grupę ir laboratoriją.

„MJJ fondo parama sudaro kritinę pradinę dalį, užtikrinančią stabilų pereinamąjį laikotarpį grįžtant į Lietuvą. Tai suteikia galimybę pilnai įsitraukti į tarptautinių projektų rengimą, finansavimo paiešką bei naujos tyrimų komandos kūrimą,” – dalinasi mokslininkas.

Siekdamas pritraukti užsienyje dirbančius mokslininkus, norinčius inovatyvius tyrimus tęsti Lietuvoje ir čia dėstyti studentams, MJJ fondas dviejų metų laikotarpio grantams šiais metais skyrė 90 000 Eur. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

MJJ fondo ekspertų komisija įvertinusi paraiškas savo balsus atidavė fondo tikslus ir kryptis labiausiai atitikusiems kandidatams. Grantai paskirti tyrėjams, grįžusiems į Lietuvą po ilgametės akademinės patirties Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Australijoje, ir dirbsiantiems Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų, Medicinos mokslų bei Fizikinių ir technologijos mokslų centruose.

Susipažinkite su šių metų MJJ fondo Mokslo krypties grantų laureatais:

1. Julija Maldutytė grįžo į Lietuvą po dešimtmečio studijų ir mokslinės veiklos Jungtinėje Karalystėje. Biochemijos studijas pradėjusi Glazgo universitete, vėliau ji baigė molekulinės ląstelės biologijos doktorantūrą Kembridžo universitete, kur prof. Liz Miller laboratorijoje tyrė baltymų pernašą tarp ląstelės organelių. Dabar Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre ji planuoja tirti ūminę mieloidinę leukemiją, pasitelkdama naują pavienių ląstelių analizės technologiją CapSeq — siekiant išsiaiškinti biologinius mechanizmus, lemiančius skirtingą pacientų atsaką į terapijas. Daugiau apie Julijos istoriją skaitykite čia.

2. Gediminas Drabavičius į Lietuvą grįžo po podoktorantūros stažuočių New York Genome Center ir The Rockefeller University. Bakalauro ir magistro studijas baigęs Lietuvoje, jis vėliau atliko jungtinę doktorantūrą tarp Vilniaus universiteto ir KU Leuven Belgijoje, tyrinėdamas CRISPR-Cas sistemas. Dabar Vilniaus universiteto Medicinos mokslo centre jis kuria nepriklausomą tyrimų grupę, kuri taikys Lietuvoje dar nenaudotas CRISPR screening technologijas — siekiant geriau suprasti, kaip patogenai sąveikauja su šeimininkų ląstelėmis, ir kurti naujas kovos su infekcijomis strategijas. Daugiau apie Gedimino istoriją skaitykite čia.

3. Armandas Balčytis į Lietuvą grįžta po daugiau nei dešimtmečio mokslinės veiklos Australijoje ir Japonijoje. Fizikos bakalauro ir magistro studijas baigęs Vilniaus universitete, jis vykdė lygiagrečias doktorantūros studijas Svinburno technologijos universitete ir Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC), tyrinėdamas nanofotoniką ir integrinių fotoninių lustų gamybą. Po podoktorantūros stažuotės Jokohamos nacionaliniame universitete jis prisijungė prie RMIT universiteto Integrinės fotonikos ir taikymų centro (InPAC), kur projektuoja fotoninius komponentus ličio niobato platformoje, o nuo 2024 m. yra ir nacionalinio tyrimų centro COMBS tyrėjas. Grįžęs į Lietuvą jis planuoja plėtoti integrinės fotonikos tyrimų sektorių, kurti lustuose integruotus optinių dažnių šukų šaltinius nuotoliniam jutimui ir formuoti tarptautinį Horizon Europe konsorciumą su Lietuvos institucijomis ir pramone — stiprinant šalies poziciją Europos fotonikos vertės grandinėse.

Priimdami MJJ fondo grantą laureatai įsipareigoja savo žinias ir tarptautinę patirtį perduoti jaunajai Lietuvos mokslininkų kartai. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

Savo akademinę kelionę jis pradėjo Vilniaus Gedimino technikos universitete, kur įgijo bioinžinerijos bakalauro laipsnį, o vėliau baigė biochemijos magistrą Vilniaus universitete. Magistro studijų metu Gediminas pradėjo mokslinę veiklą prof. Virginijaus Šikšnio laboratorijoje, kur tyrinėjo CRISPR-Cas sistemas ir jų vaidmenį mikroorganizmų apsaugoje nuo virusų. Ši patirtis tapo pagrindu tolimesniems tyrimams jungtinėje doktorantūroje tarp Vilniaus universiteto ir KU Leuven, Belgijoje.

Jo doktorantūros tyrimai apėmė tiek bakterinių CRISPR-Cas sistemų analizę, tiek CRISPR screening metodų kūrimą, siekiant ištirti šeimininko ląstelių sąveikas su bakteriniais toksinais.

Baigęs doktorantūrą, jis tęsė podoktorantūros stažuotę New York Genome Center, kur dirbo su prof. Neville Sanjana ir prof. Gamze Gursoy, plėtojant naujas CRISPR pagrįstas metodikas. Vėliau tyrimus tęsė The Rockefeller University, prof. Lamia Wahba grupėje, o šiandien jau yra grįžęs darbus tęsti Lietuvoje, Vilniaus universiteto Medicinos mokslo centre.

„Mano tyrimų tikslas – suprasti, kaip patogeniniai mikroorganizmai sąveikauja su savo šeimininkais ir kaip šias sąveikas galima sutrikdyti kuriant naujas kovos su infekcijomis strategijas,” – sako mokslininkas. Jis planuoja plėtoti nepriklausomą tyrimų grupę Vilniaus universiteto Medicinos mokslo centre, taikydamas pažangias CRISPR screening technologijas, kurios Lietuvoje dar nebuvo taikomos. Savo tyrimais jis siekia ne tik mokslo pažangos, bet ir tiesioginės praktinės naudos pacientams, tikėdamasis, kad ankstyva intervencija gali ženkliai pagerinti jų gyvenimo kokybę.

„Ši idėja prisidės prie Lietuvos mokslo ir inovacijų ekosistemos augimo, diegiant naujos kartos funkcinės genomikos metodus,” – pabrėžia dr. Gediminas Drabavičius. „Planuoju pritaikyti savo tarptautinę patirtį vadovaujant studentams ir jauniems tyrėjams JAV ir Lietuvoje ugdant naują Lietuvos mokslininkų kartą, gebančią dirbti su pažangiausiomis technologijomis ir mąstyti globaliame kontekste. Užmegzti tarptautiniai bendradarbiavimai sudarys sąlygas bendriems projektams, tyrėjų mobilumui ir žinių mainams, siekiant ilgainiui mažinti protų nutekėjimą ir užtikrinanti Lietuvos mokslo augimą”, – vizija apie poveikį dalinasi mokslininkas.

Gedimino Drabavičiaus tyrimų grupės tinklapis: https://www.thedrablab.org

Siekdamas pritraukti užsienyje dirbančius mokslininkus, norinčius inovatyvius tyrimus tęsti Lietuvoje ir čia dėstyti studentams, MJJ fondas dviejų metų laikotarpio grantams šiais metais skyrė 90 000 Eur. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

Savo akademinę kelionę Julija pradėjo 2014-aisiais, išvykdama studijuoti biochemiją į Glazgo Universitetą. Ji dalyvavo integruoto magistro programoje, kurios metu atliko vienerių metų stažuotę GlaxoSmithKline kompanijoje, kur dirbo su moderniomis „omics“ technologijomis, leidžiančiomis tyrinėti ląstelių molekulių visumą. „Mane ypač domino galimybė prognozuoti jaunų ląstelių, gaminančių terapeutinius antikūnus, produktyvumą,” – dalinasi mokslininkė.

Po bakalauro studijų Julija tęsė mokslinę veiklą Kembridžo Universitete, kur 2019-aisiais įstojo į molekulinės ląstelės biologijos doktorantūros studijas prof. Liz Miller laboratorijoje, kur tyrinėjo vieną iš svarbiausių gyvybės palaikymo procesų – baltymų pernašą tarp ląstelės organelių. Julija išaiškino, kaip baltymų pernašos receptorius SURF4 sąveikauja su savo baltymais-klientais ir juos išgabena. Jos pasiekimai buvo pripažinti tarptautinėse konferencijose, o tyrimų rezultatus publikavau aukšto lygio žurnaluose. Be mokslinės veiklos, ji aktyviai dalyvavo biomokslų verslumo programose ir organizavo tarptautines konferencijas.

Po grįžimo į Lietuvą, Julija nusprendė toliau plėtoti savo žinias ir įgūdžius, pasirinkdama podoktorantūros tyrėjos poziciją Dr. Lino Mažučio laboratorijoje Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre. Čia ji planuoja tirti ūminę mieloidinę leukemiją (ŪML) ir biologinius mechanizmus, lemiančius skirtingą pacientų atsaką į terapijas, naudodama naują pavienių ląstelių analizės technologiją CapSeq.

Siekdamas pritraukti užsienyje dirbančius mokslininkus, norinčius inovatyvius tyrimus tęsti Lietuvoje ir čia dėstyti studentams, MJJ fondas dviejų metų laikotarpio grantams šiais metais skyrė 90 000 Eur. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

„Paskola leis greitai išplėsti asortimentą, įsigyti automobilį baldų transportavimui ir atverti B2B kanalus. Mūsų tikslas – „daugiau vertės už tą pačią kainą“ klientui ir nuosekli parama bendruomenei. Ypatingą dėmesį skiriame baldams su ilgaamžiais, be PFC (ekologiškesniais) gobelenais: tai reiškia tvaresnį pasirinkimą, mažesnį cheminių medžiagų pėdsaką, ilgesnį naudojimo laiką ir retesnį keitimą – naudą tiek žmogui, tiek aplinkai“, – savo tikslais dalinasi įmonės „Budapeštas įkūrėjai.

Poros metų bėgyje jie taip pat sieks dalį pelno skirti Joniškio ir miesto rajono jaunimo įgalinimo paramai. „Mentorystė, palaikymas, finansinė parama gabiems, mokytis ir veikti siekiantiems jaunuoliams iš ribojančios aplinkos bus mūsų šeimos duoklė bendruomenei siekiant socialinio pokyčio“.

Įmonės „Budapeštas“ internerinė svetainė.

MJJ fondo ekspertų komisija įvertinusi paraiškas savo balsus atidavė fondo tikslus ir kryptis labiausiai atitikusiems kandidatams. Grantai paskirti tyrėjams, grįžusiems ar atvykusiems į Lietuvą po ilgametės akademinės patirties Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Kanadoje ir Ukrainoje, ir dirbsiantiems Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų bei Medicinos mokslų centruose, Biotechnologijos institute ir Lazerių tyrimų centre.

Susipažinkite su šių metų MJJ fondo Mokslo krypties grantų laureatais:

1. Prof. Viktorija Overčiuk atvyksta iš Ukrainos, kur vadovauja Vasyl’ Stus Donecko nacionalinio universiteto Psichologijos institutui. Turėdama habilituoto daktaro laipsnį ir daugybę apdovanojimų už mokslinę bei pedagoginę veiklą, Lietuvoje ji įgyvendins projektą, kurio tikslas – pritaikyti Ukrainos patirtį, sukauptą teikiant psichologinę pagalbą karo sąlygomis, Lietuvos visuomenės psichologiniam atsparumui stiprinti. Vienas konkrečių projekto rezultatų bus metodinis leidinys „Psichologinė pagalba sau ir artimiesiems: savipagalbos technikos”. Daugiau apie prof. Overčiuk istoriją skaitykite čia.

2. Prof. Artūras Petronis į Lietuvą grįžo po 30 metų mokslinio darbo Toronto universitete ir Kanados psichiatrijos institute (Center for Addiction and Mental Health). Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre jis sukūrė Chrono-epigenomikos laboratoriją – naujos biomedicininių tyrimų srities, siekiančios suprasti bendruosius organizmo vystymosi, senėjimo ir ligų atsiradimo dėsningumus, tyrimų centrą. Per pastaruosius metus laboratorijoje jau dirba aštuoni mokslininkai, o unikalių biologinių pavyzdžių surinkimui atidaryta satelitinė laboratorija Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje. 2018 m. mokslininkui skirtas „Globalios Lietuvos” apdovanojimas už Lietuvoje įdiegtas tarptautines inovacijas. Daugiau apie prof. Petronio istoriją skaitykite čia.

3. Dr. Nemira Žilinskaitė-Tranas į Lietuvą grįžo po doktorantūros studijų Kembridžo universitete. Akademinę kelionę pradėjusi Notingemo universitete, kur studijavo biotechnologijas, ji 2018 m. su iGEM Nottingham komanda laimėjo aukso medalį už darbą su bakteriofagų sistemomis. Kembridže, prof. Andrea Brand laboratorijoje, ji tyrė kamienines nervines ląsteles. Dabar Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre, dr. Urtės Neniškytės laboratorijoje, ji planuoja analizuoti sinapsinių reguliacijos ir plastiškumo mechanizmus besivystančioje regos žievėje, siūlydama naują požiūrį į TSC gydymą naudojant mTOR inhibitorius ankstyvose ligos stadijose. Ji taip pat yra Nucleate Baltics įkūrėja ir vadovė. Daugiau apie Nemiros istoriją skaitykite čia.

4. Dr. Miglė Kazlauskienė į Lietuvą grįžo iš Šveicarijos. Biochemijos bakalauro, magistro ir daktaro laipsnius įgijusi Vilniaus universitete, prof. Šikšnio laboratorijoje ji tyrė III tipo CRISPR-Cas sistemas. 2018–2024 m. atliko podoktorantūros stažuotę prof. Jinek laboratorijoje Ciuricho universitete, kur dirbo su krio-elektronų mikroskopija. Ji yra 8 gausiai cituojamų mokslinių straipsnių, publikuotų „Molecular Cell” ir „Science” žurnaluose, bendraautorė bei trijų patentinių paraiškų bendraautorė. Naujai įkurtame Vilniaus universiteto Medicinos mokslo centre ji įkūrė mokslinę grupę, tirsiančią žmogaus RNR adenozinų N6-metilinimo sistemos molekulinius mechanizmus ir jos diagnostinį potencialą neurologinių ligų atvejais. Daugiau apie Miglės istoriją skaitykite čia.

5. Dr. Mehdi Alizadeh atvyksta iš Otavos universiteto Kanadoje į Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centrą. Daktaro laipsnį įgijęs Kurdistano universitete, jis stažavosi Fotonikos mokslų institute (ICFO) Barselonoje, o postdoktorantūros studijas atliko Lietuvoje ir Kanadoje. Mokslininkas specializuojasi netiesinės optinės mikroskopijos srityje – SHG, THG, MPEF ir CARS metoduose, turinčiuose plačią pritaikymo galimybę gyvų ląstelių bei audinių funkciniam vaizdavimui ir ligų diagnostikai. Jis planuoja bendradarbiavimą tarp Otavos ir Toronto universitetų, Nacionalinio patologijos centro bei lazerių įmonės Light Conversion. Daugiau apie dr. Alizadeh istoriją skaitykite čia.

Priimdami MJJ fondo grantą laureatai įsipareigoja savo žinias ir tarptautinę patirtį perduoti jaunajai Lietuvos mokslininkų kartai. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!