MJJ fondo stipendijų alumnų atrankos komisija įvertinusi paraiškas savo balsus paskyrė fondo kryptis ir tikslus labiausiai atitikusiems kandidatams. Stipendijos paskirtos įstojusiems į Kembridžo, Oksfordo, Edinburgo, Univesity College London ir European College of Zoology Medicine Avian universitetų magistro studijų programas genominės medicinos, architektūros, psichoterapinio konsultavimo, politologijos ir veterinarijos kryptyse.

Susipažinkite su šių metų MJJ fondo Žinių stipendijų laureatais:

1. Greta Zubytė studijuos magistro programą „Master of Counselling – Interpersonal Dialogue“ Edinburgo universitete. Ji pasirinko šią programą, kad gautų gilų teorinį pasirengimą kartu su intensyvia praktine patirtimi, kuri leis įgyti kokybišką terapeuto kvalifikaciją. Ši sritis itin aktuali Lietuvai — stiprinant visuomenės psichologinį atsparumą ir teikiant pagalbą karo bei krizėmis paveiktiems žmonėms. Daugiau apie Gretos istoriją skaitykite čia.

2. Agnė Augustė Vėgėlytė studijuos Genominės medicinos magistrantūrą Kembridžo universitete. Šis magistras jungia genetikos žinias su jų klinikiniu taikymu medicinoje siekiant diagnozuoti ir gydyti retus paveldimus sutrikimus ir ligas, sukeltas pakitimų genetiniame kode. Programoje integruojamos genetikos, genomikos ir bioinformatikos žinios, bendradarbiaujama su Cambridge Biomedical Campus, Wellcome Sanger Institute ir NHS Genomic Medicine Service. Augustė renkasi šią programą siekdama įgyti tiek laboratorinių, tiek bioinformatikos ir etinių‑teisinių įgūdžių, reikalingų diagnozuoti ir gydyti retas paveldimas ligas bei perkelti genomikos atradimus į klinikinę praktiką. Ši sritis ypač aktuali Lietuvai, nes individualizuota diagnostika ir gydymas prisidės prie medicinos pažangos ir efektyvesnio ligų gydymo. Ši stipendija suteikta bendradarbiaujant su Kitas 100 valstybinio studijų fondo programa. Daugiau apie Augustės istoriją skaitykite čia.

3. Ieva Plungytė studijuoja European College of Zoological Medicine (ECZM) Avian rezidentūrą ir siekia ECZM Avian diplomato kvalifikacijos – aukščiausio profesinio lygio egzotinių (ypač paukščių) veterinarijos srityje. Šių specialistų beveik nėra Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, o įgyta kvalifikacija leis teikti aukštos kokybės gydymą sudėtingiems atvejams bei vykdyti mokslinius tyrimus. Daugiau apie Ievos istoriją skaitykite čia.

4. Marius Danilevičius studijuos „European Politics and Society“ magistro programą Oksfordo universitete, tęsiantį savo tyrimų temas politinės elgsenos analizėje. Jis renkasi šią programą dėl stiprių kiekybinių metodų ir tyrimų infrastruktūros (Q-Step, eksperimentinių socialinių mokslų laboratorija, Rusijos ir Rytų Europos studijų centras), kurie reikalingi įgyvendinti jo planuojamą statistinį modelį apie diasporos rinkėjų elgseną. Šie tyrimai svarbūs Lietuvai — geresnės žinios apie emigravusių rinkėjų profilį leis kurti efektyvesnes politikos priemones diasporos įtraukimui. Daugiau apie Mariaus istoriją skaitykite čia.

5. Laura Blažytė studijuos magistro studijas garsiąjame Bartlett Architektūros fakultete Univesity College London, kur gilinsis į adaptacinį pakartotinį naudojimą (adaptive reuse), regeneracinį dizainą ir kompleksiškas erdvinių sąveikų strategijas. Ji pasirinko šią programą dėl stiprių tyrimų grupių (pvz., BSA Sustainable Heritage ir Circular Construction Lab) ir praktinių galimybių įgyti įgūdžių medžiagų, struktūrų ir urbanistinio pakartotinio naudojimo srityse. Ši sritis ypač aktuali Lietuvai — senų pastatų pernaudojimas mažina emisijas, tausina resursus, skatina regioninę plėtrą ir gerina visuomenės sveikatą bei gyvenimo kokybę. Daugiau apie Lauros istoriją skaitykite čia.

6. Eglė Meškelytė mokysis tarptautiniuose veterinarinės odontologijos kursuose „Dentistry and Oral Surgery“ Jungtinėje Karalystėje. Turėdama daugiau nei 10 metų patirtį smulkiųjų gyvūnų praktikoje ji specializuojasi keliuose srityse ir pastaruoju metu ypač domisi odontologija — sritimi, kurioje Lietuvoje trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų. Įgytas teorines ir praktines žinias Eglė planuoja pritaikyti naujame pirmame Baltijos šalyse veterinarinės odontologijos centre Vilniuje, teikti pažangias paslaugas pacientams iš Lietuvos ir kaimyninių šalių bei perduoti patirtį jauniesiems veterinarams. Daugiau apie Eglės istoriją skaitykite čia.

Priimdami MJJ fondo stipendiją laureatai įsipareigoja savo žinias po studijų parvežti į Lietuvą. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

Eglė – smulkių gyvūnų gydytoja, veterinarinėje praktikoje dirbanti jau daugiau nei 10 metų. 2016 m. ji baigė Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, įgydama veterinarijos magistro laipsnį. Dar studijų metais Eglė savanoriavo ir dirbo veterinarijos gydytojo asistente, o vėliau tapo bendrosios praktikos gydytoja.

Savo profesinėje veikloje Eglė yra prisilietusi prie daugelio sričių: vidaus ligų, minkštųjų audinių chirurgijos, neurologijos, ortopedijos-traumatologijos bei odontologijos. Taip pat ji aktyviai dalyvavo tarptautinėse konferencijose ir kongresuose, o įgytos žinios kasdien padeda teikti kokybiškesnes paslaugas keturkojams pacientams.

Pastaruoju metu Eglė atrado ypatingą pašaukimą veterinarinėje odontologijoje – srityje, kuri Lietuvoje dar tik pradeda vystytis, todėl aukštos kvalifikacijos specialistų dar nedaug. Nors ji jau atlieka vis daugiau odontologinių procedūrų, gilesnių teorinių žinių, praktinių įgūdžių ir pasitikėjimo dar trūksta. „Kada, jei ne dabar, atnaujinti savo profesinį augimą?“ – sako Eglė.

Tikslas – baigti Jungtinėje Karalystėje vykstančius vienerių metų trukmės veterinarinės odontologijos kursus, suteikiančius oficialų kvalifikacijos sertifikatą, sistemingas teorines žinias ir praktinius įgūdžius. Įgijusi šią patirtį, Eglė siekia dar labiau prisidėti prie gyvūnų gerovės gerinimo Lietuvoje: užtikrinti aukščiausios kokybės odontologinę priežiūrą, mažinti gyvūnų skausmą, užkirsti kelią sunkioms ligoms ir šviesti šeimininkus.

Įgytas žinias Eglė pritaikys pirmajame Baltijos šalyse veterinarinės odontologijos centre, kuris duris atvers jau šį rudenį Vilniuje. Čia ji planuoja taikyti pažangius gydymo metodus bei aptarnauti pacientus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kaimyninių šalių. Be to, sukaupusi tarptautinės patirties, Eglė dalinsis ja su jaunais veterinarais, suteikdama jiems galimybę, kurios pati neturėjo savo karjeros pradžioje.

Laura Blažytė yra architektūros studentė ir tyrėja, bakalauro studijas baigusi Mančesterio universitete, kur mokslus baigė su pagyrimu. Profesinę patirtį ji gilino Londone, dirbdama Allies and Morrison studijoje prie didelio masto projektų, tokių kaip „Cambridge Biomedical Campus“ Jungtinėje Karalystėje ir „Al Ula Masterplan“ projekto Saudo Arabijoje. Laura taip pat aktyviai dalyvavo savanoriškuose projektuose – rašė straipsnius ir asistavo vyr. redaktorei leidinyje „Veranda ID“, prisidėjo prie „Architektūros fondo“ iniciatyvų bei dalyvavo „KAD. Jašiūnai“ paviljono projekto įgyvendinime, kuriame svarbiausias akcentas buvo vietos bendruomenės įtraukimas.

„Pastatai ES sukuria ženklią dalį išmetamo CO₂, energijos sąnaudų ir atliekų, todėl pastatų ir miestų pernaudojimas yra viena esminių klimato kaitos sprendimų dalis. Tad mano pasirinkimas tęsti studijas UCL (University College London), Bartlett Architektūros fakultete, yra motyvuotas unikaliais mokslinių tyrimų centrais — BSA Sustainable Heritage group ir Circular Construction Lab — kur tikiuosi gilinti kompetencijas medžiagų, struktūrų ir urbanistinių ryšių pakartotinio naudojimo srityje bei darbuotis kuriant pokytį”, – dalinasi stipendijos laureatė.

Laura tiki, jog jos žinios ir patirtis – dirbant su tvaria architektūra, pėsčiųjų infrastruktūra, klimato kaitos ir sveikatos sąsajų analize ir kt. – turi tiesioginį poveikį visuomenės gerovei. Laura siekia ne tik akademinių rezultatų: jos planas — per dviejų metų magistro studijas UCL įgyti praktinių įgūdžių ir patirties projektuose, vėliau aktyviai dalyvauti valstybiniuose ir ES lygmens renovacijos iniciatyvose (pvz., HouseEurope.eu) bei privačiuose projektuose, spartinant renovacijos tempą ir diegiant regeneracinius sprendimus. Ji nurodo ambicingą tikslą padidinti renovacijos spartą Lietuvoje, kad būtų įgyvendinti ES kelti energetikos ir klimato reikalavimai iki 2050 m. Laura jau yra bendravusi su Vilniaus miesto architektų komanda ir mato galimybes ilgalaikiam bendradarbiavimui miesto planavimo ir infrastruktūros srityse.

„Mane domina galimybės aktyviau atnaujinti esamą infrastruktūrą tiek miestuose, tiek užmiesčiuose Lietuvoje, ypač regionuose, kur ekonomikos augimas lėtesnis ir yra gausu nykstančių pastatų. Užmiestis gali tapti patraukliu gyvenimui ir verslo vystymuisi, pritraukiant gyventojus ir investicijas, išsaugant įvairius esamus paveldo objektus, ypatingai, medinės architektūros paveldą ir kuriant naujas funkcijas, kaip pavyzdžiui – gerai suplanuotos pėsčiųjų zonos mažina sveikatos rizikas ir mažina valstybės sveikatos sistemos naštą”, – įžvalgomis dalinasi Laura.

Pastaruosius trejus metus Greta Zubytė dirbo Vilniaus tarptautiniame prancūzų licėjuje asistuojančia psichologe, kur teikė individualias konsultacijas mokiniams, tėvams ir mokytojams, koordinavo patyčių prevencijos programą, vedė psichoedukacines grupes bei bendradarbiavo su mokyklos specialistais pritaikant ugdymą vaikams, turintiems specialiųjų poreikių. Vertingos profesinės patirties laureatė įgavo Vilniaus respublikinėje psichiatrinėje ligoninėje ūmių būsenų skyriuje, o akademinį pagrindą įgijo psichologijos bakalauro studijose St Andrews universitete. Visa ši patirtis suteikė žinių bei gebėjimų reikalingų tęsti aukštesnio lygio psichoterapinę kvalifikaciją magistro studijose.

Greta pasirinko Edinburgo universitetą ne tik dėl aukštų akademinių ir profesinių standartų, bet ir dėl galimybės per trumpesnį nei Lietuvoje laiką įgyti praktinę ir platesnę kvalifikaciją. Kaip pati Greta sako, intensyvios studijos reiškia, kad ji galės greitai grįžti į Lietuvą ir nedelsiant pradėti teikti kokybišką pagalbą tiems, kuriems jos labiausiai reikia.

„Psichologinė sveikata yra atsparios visuomenės pagrindas ir dabartiniame geopolitiniame kontekste psichologinė parama įgauna ypatingą reikšmę. Grįžusi iš Edinburgo planuoju Didžiosios Britanijos gerąsias praktikas įtraukti į savo darbą Lietuvoje: taikyti individualią bei grupinę terapiją, koordinuoti platesnius psichologinės sveikatos stiprinimo projektus ir teikti pagalbą karo paveiktoms bendruomenėms”, – dalinasi laureatė. Greta taip pat siekia dalintis žiniomis su kolegomis ir institucijomis, kad pasiektų kuo platesnį poveikį psichikos sveikatos sistemoje.

Siekiant įgalinti Lietuvą kurti norintį jaunimą, MJJ fondas jų magistro studijų programoms geriausiuose pasaulio universitetuose šiais metais skiria 36 000 Eur. Priimdami MJJ fondo stipendiją laureatai įsipareigoja savo žinias po studijų parvežti į Lietuvą. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

Kaip sako Marius, visa jo studijų kelionė pažymėta siekiu geriau suprasti, kodėl žmonės priima vienokius ar kitokius politinius sprendimus. Praktika Politinės elgsenos tyrimų grupėje, LMT finansuotas individualus projektas apie užsienyje gyvenančių rinkėjų motyvus, analitinės apžvalgos Friedrich Ebert fondui bei publikacijos Lietuvos ir tarptautiniuose leidiniuose liudija nuoseklų domėjimąsi rinkimine politika, posovietinių valstybių transformacijomis ir demokratijos kokybe. Ši patirtis natūraliai vedė prie naujo tyrimo užmojo: statistinio modelio pagalba palyginti Baltijos valstybių diasporos rinkėjų asmeninių savybių ir gyvenamosios aplinkos poveikį jų politinei elgsenai.

„Oksfordo universitetas, garsėjantis stipriu dėmesiu kiekybiniams metodams ir išplėtotu tyrimų centrų tinklu, suteiks man reikiamas priemones įgyvendinti šį ambicingą projektą. Q-Step kiekybinių tyrimų centras, Eksperimentinių socialinių mokslų laboratorija ir Rusijos bei Rytų Europos studijų centras žada ne tik metodinę, bet ir turinio paramą atliekant apklausas bei konstruojant statistinius modelius. Tokios sąlygos leis praplėsti metodologinę įvairovę Lietuvos politologijoje ir sumažinti kiekybinių diasporos tyrimų vakuumą”, – savo tyrimo tikslai dalinasi Marius.

Marius sieks, jog jo magistro tyrimo rezultatai turėtų apčiuopiamą vertę Lietuvai. Geriau suprasdami emigravusių rinkėjų profilį ir nuostatas, politikos formuotojai galėtų efektyviau įtraukti išeiviją į šalies politinį gyvenimą, o tai tiesiogiai prisidėtų prie ekonomikos ir visuomenės raidos. Pats Marius ateitį sieja su akademine karjera gimtojoje šalyje: planuoja doktorantūrą, dėstytojo darbą ir tolesnius kiekybinius tyrimus universitete. Grįžęs iš Oksfordo jis ketina prisidėti ir prie valstybinių programų, skirtų „Globalios Lietuvos“ stiprinimui, siūlydamas duomenimis grįstas įžvalgas Užsienio reikalų ministerijai, „Kurk Lietuvai“ ar Inovacijų agentūrai.

Siekiant įgalinti Lietuvą kurti norintį jaunimą, MJJ fondas jų magistro studijų programoms geriausiuose pasaulio universitetuose šiais metais skiria 36 000 Eur. Priimdami MJJ fondo stipendiją laureatai įsipareigoja savo žinias po studijų parvežti į Lietuvą. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

“Šios srities veterinarijos specialistų nėra nei Lietuvoje, nei Estijoje, Latvijoje ar Lenkijoje. Baigusi šias studijas būsiu ECZM Avian Diplomate, kas yra aukščiausias profesinis laipsnis, kurį galima gauti egzotinių gyvūnų specializacijoje. Su egzotiniais gyvūnais Lietuvoje šiuo metu kokybiškai dirba tik 5 žmonės”, – dalinasi Ieva.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorė Ieva tiesiogiai dirba su studentais, paskaitose ir praktiniuose užsiemimuose ruošdama naują kartą specialistų, kurie turės kompetencijos dirbti su tolimų kraštų gyvūnais. Taip pat studijuojant Ieva yra įpareigota kurti mokslinius tyrimus bei pati priimti savo rezidentus, kuriuos mokys pagal ECZM Avian koledžo taisykles taip prisidėdama prie šios srities veterinarinių žinių Lietuvoje stiprinimo.

Siekiant įgalinti Lietuvą kurti norintį jaunimą, MJJ fondas jų magistro studijų programoms geriausiuose pasaulio universitetuose šiais metais skiria 36 000 Eur. Priimdami MJJ fondo stipendiją laureatai įsipareigoja savo žinias po studijų parvežti į Lietuvą. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

“Šių tyrimų metu ne tik patobulinau įgūdžius laboratorijoje ir nagrinėdama mokslinę literatūrą, bet ir dar labiau susidomėjau genetikos ir bioinformatikos žinių klinikinio pritaikymo galimybėmis. Apart akademinių užsiėmimų, buvau aktyviai įsitraukusi į bendruomenines veiklas: universitete įkūriau lietuvių studentų bendruomenę, taip pat ėjau Jungtinės Karalystės lietuvių studentų asociacijos prezidentės pareigas. Bendruomenės puoselėjimas man labai svarbus – po studijų noriu grįžti ir pritaikyti sukauptas žinias Lietuvoje”, – dalinasi stipendiją magistro studijoms gavusi Agnė Augustė.

Spalio mėnesį laureatė pradės Genominės Medicinos magistrantūros studijas Kembridžo universitete. Šis magistras jungia genetikos žinias su jų klinikiniu taikymu medicinoje siekiant diagnozuoti ir gydyti retus paveldimus sutrikimus ir ligas, sukeltas pakitimų genetiniame kode.

“Šios studijos išties tarpdisciplininės – nekantrauju įgyti naujų žinių bei įgūdžių genomikos ir bioinformatikos srityse, o taip pat susipažinti su etiniais ir teisiniais genominės medicinos pritaikymo aspektais. Kembridžo universitetas bendradarbiauja su lyderiaujančiomis institucijomis genomikos srityse, įskaitant Cambridge Biomedical Campus ir Wellcome Sanger Institute, taip pat NHS Genomic Medicine Service, kas užtikrina ne tik aukštą mokslo lygį, bet ir galimybę sukauptas žinias panaudoti praktiškai ir matyti jų reikšmę medicinoje. Labai džiaugiuosi galėsianti mokytis istoriškai svarbioje vietoje, kurioje vykę DNR struktūros atradimai davė pradžią genomikos mokslui ir reikšmingai prisidėjo prie medicinos pažangos visame pasaulyje”, – dalinasi Agnė Augustė.

Studijų metu laureatė sieks įgyti žinių, leisiančių ateityje prisidėti prie genominės medicinos diegimo Lietuvoje. Agnei Augustei svarbu, jog mokslinės inovacijos neliktų laboratorijose, o būtų pritaikytos ir pasiekiamos labiausiai to reikiantiems. Ji tiki, jog individualizuota diagnostika ir gydymas prisidės ne tik prie pacientų patirčių gerinimo, bet ir prie mokslo pažangos bei modernios, inovacijomis grįstos sveikatos sistemos kūrimo Lietuvoje.

Agnei Augustei MJJ fondo stipendija įsteigta bendradarbiaujant su Valstybinio studijų fondo konkursu „Kitas 100“.

Siekiant įgalinti Lietuvą kurti norintį jaunimą, MJJ fondas jų magistro studijų programoms geriausiuose pasaulio universitetuose šiais metais skiria 36 000 Eur. Priimdami MJJ fondo stipendiją laureatai įsipareigoja savo žinias po studijų parvežti į Lietuvą. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

Mokslininkė savo akademinę kelionę pradėjo Vilniaus universitete, kur įgijo biochemijos bakalauro, magistro ir daktaro laipsnius. Nuo pat studijų pradžios ji dirbo prof. Šikšnio laboratorijoje, kur tyrė III tipo CRISPR-Cas sistemas ir atskleidė jų veikimo mechanizmus.

Siekdama praplėsti savo mokslinių tyrimų horizontus, 2018-2024 m. Miglė atliko podoktorantūros stažuotę prestižinėje prof. Jinek laboratorijoje Ciuricho universitete. „Šveicarijoje ne tik įgijau unikalios patirties dirbant su žmogaus baltymais, bet ir išmokau naudotis pažangiausiomis technologijomis, tokiomis kaip krio-elektronų mikroskopija. Bet labiausiai neįkainojama laikau galimybę susipažinti su itin stiprios laboratorijos „virtuve“ – kaip surinkti darnų tarptautinį kolektyvą, kaip sėkmingai rašyti bei vykdyti ERC ir kitus grantus, kaip organizuoti įvairią infrastruktūrą ir t.t.” – dalinasi mokslininkė.

Jos moksliniai pasiekimai įspūdingi – ji yra 8 gausiai cituojamų mokslinių straipsnių bendraautorė, publikuotų tokiuose prestižiniuose žurnaluose kaip „Molecular Cell” ir „Science”. Be to, ji yra trijų patentinių paraiškų bendraautorė ir gavo konkurencingus EMBO bei HFSP finansavimus.

Šiuo metu dr. Kazlauskienė pradeda naują etapą savo karjeroje – grįžo darbuotis naujai įkurtame Vilniaus universiteto Medicinos mokslo centre kur įkūrė mokslinę grupę.

„Mano grupė tiria sveikatai svarbius faktorius molekuliniame lygyje, ypač žmogaus RNR ir genomą reguliuojančius veiksnius. Tiek pats Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Medicinos mokslo centras, tiek mano tyrimų grupė jame tik neseniai pradėjo veiklą, tad visų pirma tenka daugiau atlikti organizacinio ir administracinio darbo, be to, stengiuosi geriau susipažinti su vietinių klinicistų praktikomis, ieškodama kaip efektyviau suartinti fundamentinius ir klinikinius tyrimus. Tęsiame mano podoktorantūros tyrimus nagrinėdami žmogaus RNR adenozinų N6-metilinimo sistemos molekulinius mechanizmus – ši modifikacija yra itin svarbi ląstelių kaitos procesams, tad nenuostabu, kad yra pastebėtos jos nukrypimų nuo normos koreliacijos su daugybe aktualių ligų. Todėl artimiausiu metu taip pat planuojame atidžiau pažvelgti į šios modifikacijos diagnostinį potencialą neurologinių ligų atvejais,” – pabrėžia mokslininkė.

Jos vizija – sujungti fundamentinius molekulinius tyrimus su klinikine praktika. „Lietuvoje turime puikią molekulinės biologijos bazę, tačiau dabar svarbu šias žinias pritaikyti medicinoje,” – teigia dr. Kazlauskienė.

Siekdamas pritraukti užsienyje dirbančius mokslininkus, norinčius inovatyvius tyrimus tęsti Lietuvoje ir čia dėstyti studentams, MJJ fondas metų ir dviejų laikotarpio grantams šiais metais skyrė 176 000 Eur. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

„Mano susidomėjimas neuromokslais išaugo studijuojant biotechnologijas ir dirbant su prof. Andrea Brand laboratorijoje Kembridže, kur gilinomės į kamieninių nervinių ląstelių tyrimus,” – pasakoja mokslininkė. Jos doktorantūros tyrimai koncentravosi į ląstelių morfologijos, genetinio reguliavimo ir neuroninių signalų svarbą ramybės būsenos nervinėse kamieninėse ląstelėse.

„Iš studijų ir mokslinės veiklos Kembridžo universitete parsivežu pažangių žinių apie neuromokslus, molekulinę biologiją ir bioinformatiką, kurios yra esminės tyrinėjant sinapsių plastiškumą ir neuropsichiatrinių sutrikimų mechanizmus. Įgijau transkriptomikos, RNR reguliacijos analizės įgūdžių, kurie leidžia taikyti naujausias technologijas tyrimams. Taip pat sukaupiau patirties projektų valdyme, tarptautiniuose projektuose bei komandų koordinavime, kas bus naudinga plėtojant biomedicinos sritį Lietuvoje“, – apie parvežamas žinias dalinasi mokslininkė dr. Nemira Žilinskaitė-Tranas.

Po doktorantūros mokslininkė nusprendė grįžti į Lietuvą ir pradėti darbus dr. Urtės Neniškytės laboratorijoje Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre.

Čia Nemiros tyrimų sritis bus neuromokslai ir molekulinė biologija, susijusi su neuropsichiatrinių sutrikimų molekuliniais mechanizmais ir terapinėmis galimybėmis. Artimiausiais metais tyrėja planuoja išanalizuoti sinapsinių reguliacijos ir plastiškumo mechanizmus besivystančioje regos žievėje, taip sustiprinant mokslinės bendruomenės žinias šioje srityje.  Jos tyrimai siūlo naują požiūrį į TSC gydymą, naudojant mTOR inhibitorius ankstyvose ligos stadijose.

„Lietuvoje matau didėjantį susidomėjimą neuromokslų ir biomedicinos inovacijomis. Mano tyrimai ne tik prisidės prie mokslo pažangos, bet ir galėtų turėti tiesioginę praktinę naudą pacientams. Tikiu, kad ankstyva intervencija gali ženkliai pagerinti pacientų gyvenimo kokybę,” – sako dr. Žilinskaitė-Tranas.

Be akademinių pasiekimų, Nemira aktyviai prisideda prie mokslo bendruomenės vystymo – ji yra Nucleate Baltics įkūrėja ir vadovė, koordinuojanti 30+ žmonių komandą Baltijos šalyse.

Siekdamas pritraukti užsienyje dirbančius mokslininkus, norinčius inovatyvius tyrimus tęsti Lietuvoje ir čia dėstyti studentams, MJJ fondas metų ir dviejų laikotarpio grantams šiais metais skyrė 176 000 Eur. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

Siekdamas pritraukti užsienyje dirbančius mokslininkus, norinčius inovatyvius tyrimus tęsti Lietuvoje ir čia dėstyti studentams, MJJ fondas metų ir dviejų laikotarpio grantams šiais metais skyrė 176 000 Eur. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!