Mokslininkė savo akademinę kelionę pradėjo Vilniaus universitete, kur įgijo biochemijos bakalauro, magistro ir daktaro laipsnius. Nuo pat studijų pradžios ji dirbo prof. Šikšnio laboratorijoje, kur tyrė III tipo CRISPR-Cas sistemas ir atskleidė jų veikimo mechanizmus.

Siekdama praplėsti savo mokslinių tyrimų horizontus, 2018-2024 m. Miglė atliko podoktorantūros stažuotę prestižinėje prof. Jinek laboratorijoje Ciuricho universitete. „Šveicarijoje ne tik įgijau unikalios patirties dirbant su žmogaus baltymais, bet ir išmokau naudotis pažangiausiomis technologijomis, tokiomis kaip krio-elektronų mikroskopija. Bet labiausiai neįkainojama laikau galimybę susipažinti su itin stiprios laboratorijos „virtuve“ – kaip surinkti darnų tarptautinį kolektyvą, kaip sėkmingai rašyti bei vykdyti ERC ir kitus grantus, kaip organizuoti įvairią infrastruktūrą ir t.t.” – dalinasi mokslininkė.

Jos moksliniai pasiekimai įspūdingi – ji yra 8 gausiai cituojamų mokslinių straipsnių bendraautorė, publikuotų tokiuose prestižiniuose žurnaluose kaip „Molecular Cell” ir „Science”. Be to, ji yra trijų patentinių paraiškų bendraautorė ir gavo konkurencingus EMBO bei HFSP finansavimus.

Šiuo metu dr. Kazlauskienė pradeda naują etapą savo karjeroje – grįžo darbuotis naujai įkurtame Vilniaus universiteto Medicinos mokslo centre kur įkūrė mokslinę grupę.

„Mano grupė tiria sveikatai svarbius faktorius molekuliniame lygyje, ypač žmogaus RNR ir genomą reguliuojančius veiksnius. Tiek pats Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Medicinos mokslo centras, tiek mano tyrimų grupė jame tik neseniai pradėjo veiklą, tad visų pirma tenka daugiau atlikti organizacinio ir administracinio darbo, be to, stengiuosi geriau susipažinti su vietinių klinicistų praktikomis, ieškodama kaip efektyviau suartinti fundamentinius ir klinikinius tyrimus. Tęsiame mano podoktorantūros tyrimus nagrinėdami žmogaus RNR adenozinų N6-metilinimo sistemos molekulinius mechanizmus – ši modifikacija yra itin svarbi ląstelių kaitos procesams, tad nenuostabu, kad yra pastebėtos jos nukrypimų nuo normos koreliacijos su daugybe aktualių ligų. Todėl artimiausiu metu taip pat planuojame atidžiau pažvelgti į šios modifikacijos diagnostinį potencialą neurologinių ligų atvejais,” – pabrėžia mokslininkė.

Jos vizija – sujungti fundamentinius molekulinius tyrimus su klinikine praktika. „Lietuvoje turime puikią molekulinės biologijos bazę, tačiau dabar svarbu šias žinias pritaikyti medicinoje,” – teigia dr. Kazlauskienė.

Siekdamas pritraukti užsienyje dirbančius mokslininkus, norinčius inovatyvius tyrimus tęsti Lietuvoje ir čia dėstyti studentams, MJJ fondas metų ir dviejų laikotarpio grantams šiais metais skyrė 176 000 Eur. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

„Mano susidomėjimas neuromokslais išaugo studijuojant biotechnologijas ir dirbant su prof. Andrea Brand laboratorijoje Kembridže, kur gilinomės į kamieninių nervinių ląstelių tyrimus,” – pasakoja mokslininkė. Jos doktorantūros tyrimai koncentravosi į ląstelių morfologijos, genetinio reguliavimo ir neuroninių signalų svarbą ramybės būsenos nervinėse kamieninėse ląstelėse.

„Iš studijų ir mokslinės veiklos Kembridžo universitete parsivežu pažangių žinių apie neuromokslus, molekulinę biologiją ir bioinformatiką, kurios yra esminės tyrinėjant sinapsių plastiškumą ir neuropsichiatrinių sutrikimų mechanizmus. Įgijau transkriptomikos, RNR reguliacijos analizės įgūdžių, kurie leidžia taikyti naujausias technologijas tyrimams. Taip pat sukaupiau patirties projektų valdyme, tarptautiniuose projektuose bei komandų koordinavime, kas bus naudinga plėtojant biomedicinos sritį Lietuvoje“, – apie parvežamas žinias dalinasi mokslininkė dr. Nemira Žilinskaitė-Tranas.

Po doktorantūros mokslininkė nusprendė grįžti į Lietuvą ir pradėti darbus dr. Urtės Neniškytės laboratorijoje Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre.

Čia Nemiros tyrimų sritis bus neuromokslai ir molekulinė biologija, susijusi su neuropsichiatrinių sutrikimų molekuliniais mechanizmais ir terapinėmis galimybėmis. Artimiausiais metais tyrėja planuoja išanalizuoti sinapsinių reguliacijos ir plastiškumo mechanizmus besivystančioje regos žievėje, taip sustiprinant mokslinės bendruomenės žinias šioje srityje.  Jos tyrimai siūlo naują požiūrį į TSC gydymą, naudojant mTOR inhibitorius ankstyvose ligos stadijose.

„Lietuvoje matau didėjantį susidomėjimą neuromokslų ir biomedicinos inovacijomis. Mano tyrimai ne tik prisidės prie mokslo pažangos, bet ir galėtų turėti tiesioginę praktinę naudą pacientams. Tikiu, kad ankstyva intervencija gali ženkliai pagerinti pacientų gyvenimo kokybę,” – sako dr. Žilinskaitė-Tranas.

Be akademinių pasiekimų, Nemira aktyviai prisideda prie mokslo bendruomenės vystymo – ji yra Nucleate Baltics įkūrėja ir vadovė, koordinuojanti 30+ žmonių komandą Baltijos šalyse.

Siekdamas pritraukti užsienyje dirbančius mokslininkus, norinčius inovatyvius tyrimus tęsti Lietuvoje ir čia dėstyti studentams, MJJ fondas metų ir dviejų laikotarpio grantams šiais metais skyrė 176 000 Eur. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

Siekdamas pritraukti užsienyje dirbančius mokslininkus, norinčius inovatyvius tyrimus tęsti Lietuvoje ir čia dėstyti studentams, MJJ fondas metų ir dviejų laikotarpio grantams šiais metais skyrė 176 000 Eur. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

„Ilgalaikis karinis konfliktas Ukrainoje sukėlė didelio masto humanitarinę krizę, paveikusią milijonų žmonių psichinę sveikatą. Lietuva, kaip kaimyninė šalis, tiesiogiai susiduria su konflikto pasekmėmis, priima didelį skaičių pabėgėlių ir patiria informacinį spaudimą,” – pabrėžia Vasyl’ Stus Donecko nacionalinio universiteto Psichologijos instituto direktorė prof. Viktorija Overčiuk.

„Mūsų patirtis teikiant psichologinę pagalbą karo sąlygomis yra unikali ir gali būti ypač naudinga kitoms šalims, ypač Lietuvai,” – teigia mokslininkė.

Tyrimas ir projektas sieks psichologinės pagalbos sistemos efektyvumo didinimo Lietuvoje ir gyventojų psichologinio stabilumo strategijos formavimo. Vienas iš konkrečių projekto rezultatų bus metodinis leidinys „Psichologinė pagalba sau ir artimiesiems: savipagalbos technikos”.

„Investuodama į šį projektą, Lietuva ne tik stiprina savo žmogiškąjį kapitalą, bet ir kuria pagrindą tvariam ekonominiam augimui šiuolaikinių iššūkių akivaizdoje,” – pabrėžia Prof. Overčiuk.

Siekdamas pritraukti užsienyje dirbančius mokslininkus, norinčius inovatyvius tyrimus tęsti Lietuvoje ir čia dėstyti studentams, MJJ fondas metų ir dviejų laikotarpio grantams šiais metais skyrė 176 000 Eur. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

Projekto „Svajonių kūrėjas“ tikslas yra padėti šeimoms užmegzti tvirtus ir emociškai sveikus tarpusavio santykius su vaikais. Projektas siekia, kad tėvai išmoktų pažinti save, savo emocijas ir per tai suprastų vaikų elgesį.

„Projektas „Svajonių kūrėjas“ atsirado kaip asmeninės patirties rezultatas. Būdama dviejų vaikų (dabar jau paauglių) mama po skyrybų su vyru, siekiau užmegzti gilesnį emocinį ryšį su savo vaikais. Per šią kelionę atradau, kad tėvų požiūrio ir emocinės būsenos pokytis daro tiesioginę įtaką vaikų elgesiui ir šeimos harmonijai. Iš šios patirties gimė „Svajonių kūrėjas“,“ – dalinais dienoraščio tėvams bei bestseleriu tapusios knygos autorė Kristina, šiandien dienai subūrusi didelę šia tema besidominčių tėvų bendruomenę.

Paskolą Kristina panaudos prekės ženklo stiprinimo veikloms ir naujo produkto kūrimo bei pristatymo rinkoje tikslams.

Kviečiame skaityti interviu su Kristina Busilaite:

LRT konferencija „Kaip gerinti mūsų emocinę sveikatą?“ – Paaugliai ir kvaišalai, Delfi straipsnis  „Kur dingsta įsivaizduojamas motinystės žavesys?„, Bernardinai straipsnis su mano knygos ištrauka „Kaip stiprinti ryšį su savo vaiku?„.

Diana Grapskytė 10 pastarųjų metų kuria savo konsultacinį verslą – yra verslo planavimo, finansinio verslo planavimo konsultantė, mentorė turinti 18 metų patirties švietimo, mokymų projektuose.

„Pelnas paprastai“ partnerė Kristina Mereckienė yra verslo konsultantė, profesinį kelią pradėjusi nuo konferencijų organizavimo,  tiesioginių pardavimų, komandų valdymo, o pastaruosius metus dirbanti su pokyčių valdymu, keičiant organizacijos veikimo būdą, inovacijų diegimu ir kultūriniu atsinaujinimu.

„Pelnas paprastai“ įmonė gimė iš didelio noro padėti smulkiam verslui auginti finansinio raštingumo kompetencijas, norint, kad tai iš tiesų būtų verslas.

Suteiktas MJJ fondo mikro kreditas bus panaudotas „Pelnas paprastai“ verslo vystymui bei švietimui – 2025 metų pavasario finansinio raštingumo konferencijai organizuoti. Šios konferencijos tikslai keli. Diana Grapskytė sako, jog pirmiausiai sieks sukurti savo turiniu tikslingai pritaikytą smukaus verslo vadovams skirtą konferenciją, nes šiai dienai konferencijos didžiąja dalimi skirtos korporacijoms ir smulkaus verslo problemų nesprendžia.

„Siekiame sukurti mūsų misiją atspindinčią konferenciją – ugdyti smulkaus verslo finansinį raštingumą, kurti pokytį Lietuvoje šioje srityje. Norisi realiai padėti smulkiems verslams visų pirma išbristi iš išgyvenamumo spąstų ir padėti sistemingai augti. Be verslo valdymo žinių tai beveik neįmanoma“, – dalinasi „Pelnas paprastai“ bendra įkūrėja.

Diana sako, jog žinios ir kompetencijos finansinio verslo raštingumo srityje suteikia konkurencinį pranašumą prieš tuos, kas tų žinių neturi, didina verslo reputaciją, mažina finansų valdymo stresą iki minimumo. Ir tai tik keletas verčių.

„Studijuodama Kaune pusę etato dirbau vieno iš greitosios mados prekės ženklų parduotuvėje. Matydama kokie nekokybiški drabužiai, panorau sukurti kažką stilingo ir tvaraus. Pirmąją mano sukurtą suknelę siuvėja pasiuvo už 50 sutaupytų eurų. Pajutau didelį džiaugsmą ir supratau kad tai mano kelias,” – dalinasi Joana.

Prekės ženklas „VIELA“ išskirtinis tuo, kad gamina drabužius ir aksesuarus iš sertifikuotų, perdirbtų audinių ir senų fabrikų likučių, taip prisidėdamas prie aplinkos tausojimo. Kiekvienas gaminys yra rankų darbo, o įmonėje taikoma tolerantiška įdarbinimo politika, suteikianti vienodas galimybes įvairaus amžiaus ir specialiųjų poreikių žmonėms. Per daugiau nei penkerius metus buvimo rinkoje „VIELA“ sėkmingai parduoda tvarios mados produktus klientams ir visos Europos.

„Šis verslas gimė iš mano asmeninio siekio kurti kažką prasmingo ir tvaraus. Man rūpi ne tik dizainas, bet ir tai, kokią įtaką darome aplinkai ir žmonėms. Tvarumo principai yra mūsų veiklos pagrindas,“ – sako Joana. Mergina pasakojo, kaip dar studijuodama Kaune pusę etato dirbo vieno iš greitosios mados prekės ženklų parduotuvėje. Matydama kokie nekokybiški drabužiai, panoro sukurti kažką stilingo ir tvaraus. Pirmąją jos sukurtą suknelę siuvėja pasiuvo už 50 eurų. Pajutusi didelį džiaugsmą ji suprato jog tai jos verslo kelias. 

Gauta MJJ fondo paskola bus panaudota gamybos plėtrai: Joana planuoja įsigyti naujas siuvimo mašinas ir išplėsti patalpas, kurios leis „VIELA“ komandai greičiau ir efektyviau kurti naujus gaminius. „Turime didelių planų šiems metams. Norime pasiūlyti dar daugiau tvarių drabužių ir aksesuarų Europos rinkai,“ – dalinasi Joana.

„VIELA“ verslas įtraukia visą Joanos šeimą, o kūrybinis procesas persmelktas asmeninio rūpesčio aplinka ir darbuotojų gerove. MJJ fondo paskola leis Joanai auginti savo verslą ir dar stipriau įtvirtinti pozicijas tvarios mados rinkoje. Linkime sėkmės! 

VIELA internetinė svetainė.

MJJ fondo kofinansavimo sulaukęs mokslininkas dr. Laurynas Dagys fizikos ir gamtos mokslus baigė Vilniaus universitete, stažavosi Darmštato technikos universitete, Johannes Guttenberg universitete, Makso Planko institute Vokietijoje, Kalifornijos universitete JAV, Southampton universitete Jungtinėje Karalystėje.

2021 m. Helmholco asociacijos Erwin-Schrödinger prizu apdovanotas mokslininkas dirba ties branduolinio magnetinio rezonanso (BMR) spektrometrijos tyrimais, kurie gali atverti kelią į pritaikymą tiek fundamentinėje medžiagotyroje, tiek vėžio diagnostikoje.

„Tyrėjų pritraukimas darbuotis Lietuvoje – viena iš pagrindinių MJJ fondo strateginių krypčių, kurią vystome ir grantus teikiame jau penkerius metus. Džiaugiamės šios misijos vardan galėdami bendradarbiauti su VU fondu. Dr. Laurynas Dagys jau trečiasis mokslininkas, prie kurio įsikūrimo Vilniuje prisidedame drauge“, – sako MJJ fondo vadovė Kotryna Stankutė Jaščemskienė.

2024 m. konkurso biudžetas – 89 tūkst. Eur. Visiems tarptautinės patirties turintiems mokslininkams skiriamas nuo 14 iki 30 tūkst. Eur papildomas finansavimas prie VU padalinių mokamo mokslo darbuotojų darbo užmokesčio. MJJ fondas Dr. Laurynui Dagiui skyrė 14 000 Eur.

Ši unikali programa išsiskiria tuo, kad ne tik suteikia gilių žinių biotechnologijų ir farmacijos srityje, bet ir lavina verslo vadybos, inovacijų valdymo bei komercializacijos gebėjimus. Gretai šios kompetencijos yra itin svarbios siekiant sėkmės konkurencingoje biotechnologijų ir farmacijos pramonėje, kurioje ji planuoja tęsti savo karjerą.

Greta baigė biochemijos ir neuromokslų bakalauro studijas Vestminsterio universitete, kur jos baigiamasis darbas buvo skirtas inovatyviems moksliniams tyrimams, susijusiems su Parkinsono ligos gydymu. Stipendijos laureatė įgyvendino inovatyvius projektus Lietuvos sveikatos mokslų universitete bei įgijo vertingos profesinės patirties, dirbdama farmacijos kompanijose „Profarma“ Lietuvoje ir „3P Biopharmaceuticals“ Ispanijoje. Čia ji buvo atsakinga už mokslinių ir techninių pasiūlymų rašymą, rizikos vertinimą bei strateginį verslo planavimą. Šis darbas leido Gretai giliau suprasti, kaip svarbu derinti mokslinius tyrimus su verslo plėtra, siekiant sėkmės šiuolaikinėje farmacijos industrijoje.

„Studijos Kembridže man suteiks unikalią galimybę dar labiau įsigilinti į biotechnologijų verslo ypatumus, inovacijų valdymą ir naujų vaistų komercializacijos procesus,“ – sako stipendijos laureatė Greta. Baigusi studijas ji ketina tęsti savo karjerą biotechnologijų srityje, daugiausia dėmesio skirdama naujų vaistų kūrimui ir jų įvedimui į rinką. Stipendijos laureatė taip pat planuoja pritaikyti įgytas žinias ir įgūdžius Lietuvoje, prisidėdama prie šalies biotechnologijų sektoriaus plėtros.

Greta pabrėžia, kad aukštos kvalifikacijos specialistų buvimas Lietuvoje yra itin svarbus šalies mokslo ir technologijų pažangai:

 „Mūsų šaliai yra reikalingi aukštos kvalifikacijos biotechnologijų specialistai, kurie galėtų prisidėti prie šalies mokslo ir technologijų pažangos. Biotechnologijų sektoriaus plėtra neabejotinai prisideda prie Lietuvos vardo garsinimo pasauliniu mastu, kuria naujas ir gerai apmokamas darbo vietas, skatina ekonomikos augimą ir gerina gyvenimo kokybę. Mano tikslas yra grįžti į Lietuvą ir pritaikyti įgytas žinias bei įgūdžius, prisidedant prie inovacijų ir biotechnologijų plėtros Lietuvoje.“ – dalinasi savo vizija Greta.