„Mano susidomėjimas neuromokslais išaugo studijuojant biotechnologijas ir dirbant su prof. Andrea Brand laboratorijoje Kembridže, kur gilinomės į kamieninių nervinių ląstelių tyrimus,” – pasakoja mokslininkė. Jos doktorantūros tyrimai koncentravosi į ląstelių morfologijos, genetinio reguliavimo ir neuroninių signalų svarbą ramybės būsenos nervinėse kamieninėse ląstelėse.

„Iš studijų ir mokslinės veiklos Kembridžo universitete parsivežu pažangių žinių apie neuromokslus, molekulinę biologiją ir bioinformatiką, kurios yra esminės tyrinėjant sinapsių plastiškumą ir neuropsichiatrinių sutrikimų mechanizmus. Įgijau transkriptomikos, RNR reguliacijos analizės įgūdžių, kurie leidžia taikyti naujausias technologijas tyrimams. Taip pat sukaupiau patirties projektų valdyme, tarptautiniuose projektuose bei komandų koordinavime, kas bus naudinga plėtojant biomedicinos sritį Lietuvoje“, – apie parvežamas žinias dalinasi mokslininkė dr. Nemira Žilinskaitė-Tranas.

Po doktorantūros mokslininkė nusprendė grįžti į Lietuvą ir pradėti darbus dr. Urtės Neniškytės laboratorijoje Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre.

Čia Nemiros tyrimų sritis bus neuromokslai ir molekulinė biologija, susijusi su neuropsichiatrinių sutrikimų molekuliniais mechanizmais ir terapinėmis galimybėmis. Artimiausiais metais tyrėja planuoja išanalizuoti sinapsinių reguliacijos ir plastiškumo mechanizmus besivystančioje regos žievėje, taip sustiprinant mokslinės bendruomenės žinias šioje srityje.  Jos tyrimai siūlo naują požiūrį į TSC gydymą, naudojant mTOR inhibitorius ankstyvose ligos stadijose.

„Lietuvoje matau didėjantį susidomėjimą neuromokslų ir biomedicinos inovacijomis. Mano tyrimai ne tik prisidės prie mokslo pažangos, bet ir galėtų turėti tiesioginę praktinę naudą pacientams. Tikiu, kad ankstyva intervencija gali ženkliai pagerinti pacientų gyvenimo kokybę,” – sako dr. Žilinskaitė-Tranas.

Be akademinių pasiekimų, Nemira aktyviai prisideda prie mokslo bendruomenės vystymo – ji yra Nucleate Baltics įkūrėja ir vadovė, koordinuojanti 30+ žmonių komandą Baltijos šalyse.

Siekdamas pritraukti užsienyje dirbančius mokslininkus, norinčius inovatyvius tyrimus tęsti Lietuvoje ir čia dėstyti studentams, MJJ fondas metų ir dviejų laikotarpio grantams šiais metais skyrė 176 000 Eur. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

Prieš du dešimtmečius Kanadoje mokslininkas įkūrė pirmąją psichiatrinės epigenomikos laboratoriją ir tai padėjo jam tapti pasaulyje žinomu mokslininku. Prieš keletą metų bendradarbiaujant su Lietuvos mokslininkais buvo atrasta eilė įdomių dėsningumų susijusių su epigenominiais pokyčiais laiko dimensijoje. Tai paskatino Lietuvoje sukurti chrono-epigenominių („chronos” graikiškai yra laikas) tyrimų programą. Pasak mokslininko, chrono-epigenomika turi itin didelį mokslinį ir taikomąjį potencialą, galintį atskleisti svarbius ligos kilmės, senėjimo bei vystymosi principus.
„Per pastaruosius dvejus-trejus metus mes įkūrėme pilnai funkcionuojančią molekulinės biologijos laboratoriją VU Gyvybės mokslų centre, kurioje jau dirba aštuoni mokslininkai, ir ši grupė vis didėja. Unikalių biologinių pavyzdžių surinkimui atidarėme dar ir satelitinę laboratoriją Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje. Mūsų jau atliktų tyrimų rezultatai aprašyti eilėje mokslinių straipsnių. Vienas iš jų, skirtas epigenetinio amžiaus svyravimų analizei, susilaukė plataus atgarsio ir mokslo populiarinimo spaudoje. Be molekulinių tyrimų, kartu su Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto (Kaunas) Radiologijos skyriaus mokslininkais pradėjome smegenų aktyvumo registravimą, kuris bus siejamas su mūsų chrono-epigenomikos rezultatais. Toks multidisciplininis derinys žmogaus smegenų ligų tyrimuose neturi precedentų nei Europoje, nei pasaulyje,” – nuveiktais darbais dalinasi prof. Artūras Petronis. 
Dirbdamas viename geriausių pasaulio universitetų (pasaulio universitetų sąraše Toronto universitetas yra 18-as, Vilniaus universitetas – 400-asis), prof. Petronis yra sukaupęs unikalią patirtį, ugdant studentus ir doktorantus, suteikiant jiems teorinių ir eksperimentinių žinių, bei mokant paruošti aukštos mokslinės vertės publikacijas. Šios prof. A. Petronio pastangos kelti Lietuvos mokslą į tarptautinį lygmenį mūsų šalyje sulaukė garbingo įvertinimo – 2018 m. Kanados mokslininkui skirtas „Globalios Lietuvos“ apdovanojimas už Lietuvoje įdiegtas tarptautines inovacijas.

Siekdamas pritraukti užsienyje dirbančius mokslininkus, norinčius inovatyvius tyrimus tęsti Lietuvoje ir čia dėstyti studentams, MJJ fondas metų ir dviejų laikotarpio grantams šiais metais skyrė 176 000 Eur. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

„Ilgalaikis karinis konfliktas Ukrainoje sukėlė didelio masto humanitarinę krizę, paveikusią milijonų žmonių psichinę sveikatą. Lietuva, kaip kaimyninė šalis, tiesiogiai susiduria su konflikto pasekmėmis, priima didelį skaičių pabėgėlių ir patiria informacinį spaudimą,” – pabrėžia Vasyl’ Stus Donecko nacionalinio universiteto Psichologijos instituto direktorė prof. Viktorija Overčiuk.

„Mūsų patirtis teikiant psichologinę pagalbą karo sąlygomis yra unikali ir gali būti ypač naudinga kitoms šalims, ypač Lietuvai,” – teigia mokslininkė.

Tyrimas ir projektas sieks psichologinės pagalbos sistemos efektyvumo didinimo Lietuvoje ir gyventojų psichologinio stabilumo strategijos formavimo. Vienas iš konkrečių projekto rezultatų bus metodinis leidinys „Psichologinė pagalba sau ir artimiesiems: savipagalbos technikos”.

„Investuodama į šį projektą, Lietuva ne tik stiprina savo žmogiškąjį kapitalą, bet ir kuria pagrindą tvariam ekonominiam augimui šiuolaikinių iššūkių akivaizdoje,” – pabrėžia Prof. Overčiuk.

Siekdamas pritraukti užsienyje dirbančius mokslininkus, norinčius inovatyvius tyrimus tęsti Lietuvoje ir čia dėstyti studentams, MJJ fondas metų ir dviejų laikotarpio grantams šiais metais skyrė 176 000 Eur. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

„Netiesinė optinė mikroskopija vaidina esminį vaidmenį plėtojant biomedicininės fotonikos supratimą ir yra svarbus įrankis tarpdisciplininiams tyrimams,” – teigia VU Fizikos fakulteto dekanas prof. Aidas Matijošius.
Mokslininkas daktaro laipsnį įgijo Kurdistano universitete, doktorantūros studijų metu stažavosi prestižiniame Fotonikos mokslų institute (ICFO) Barselonoje, vėliau postdoktorantūros studijas atliko Lietuvoje ir Kanadoje.
Mokslininko vykdomi tyrimai orietuoti į įvairius netiesinės optinės mikroskopijos metodus, įskaitant antrosios ir trečiosios harmonikų generavimą (SHG, THG), multifotonų fluorescenciją (MPEF) ir koherentinį anti-Stokso Ramano sklaidą (CARS). Šie metodai turi platų pritaikymą gyvų ląstelių ir audinių funkciniam vaizdavimui, ligų diagnostikai bei nanotechnologijų tyrimams.
„Planuojame bendradarbiavimą tarp kelių organizacijų, įskaitant Otavos ir Toronto universitetus, Nacionalinį patologijos centrą prie Nacionalinio vėžio instituto, Vilniaus universitetą ir lazerių įmonę Light Conversion. Šis bendradarbiavimas leis integruoti skirtingus mikroskopijos metodus ir sukurti naujus diagnostikos įrankius, o tuo pačiu prisidės prie Lietuvos mokslo pažangos,” – pasakoja dr. Alizadeh.
SRS ir CARS technologijų paklausa pasaulinėje rinkoje sparčiai auga, o Lietuvos įmonių įtraukimas į mokslinius tyrimus gali padėti atliepti rinkos poreikius ir sustiprinti šalies pozicijas tarptautinėje rinkoje. Dr. Alizadeh prisijungimas prie mūsų VU Lazerių tyrimų centro komandos reikšmingai prisidės prie tarpdisciplininių mokslinių tyrimų plėtros bei praturtins mokslinę bendruomenę naujomis žiniomis ir inovatyviais technologiniais sprendiniais biomedicinos reikmėms.
Siekdamas pritraukti užsienyje dirbančius mokslininkus, norinčius inovatyvius tyrimus tęsti Lietuvoje ir čia dėstyti studentams, MJJ fondas metų ir dviejų laikotarpio grantams šiais metais skyrė 176 000 Eur. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

Projekto „Svajonių kūrėjas“ tikslas yra padėti šeimoms užmegzti tvirtus ir emociškai sveikus tarpusavio santykius su vaikais. Projektas siekia, kad tėvai išmoktų pažinti save, savo emocijas ir per tai suprastų vaikų elgesį.

„Projektas „Svajonių kūrėjas“ atsirado kaip asmeninės patirties rezultatas. Būdama dviejų vaikų (dabar jau paauglių) mama po skyrybų su vyru, siekiau užmegzti gilesnį emocinį ryšį su savo vaikais. Per šią kelionę atradau, kad tėvų požiūrio ir emocinės būsenos pokytis daro tiesioginę įtaką vaikų elgesiui ir šeimos harmonijai. Iš šios patirties gimė „Svajonių kūrėjas“,“ – dalinais dienoraščio tėvams bei bestseleriu tapusios knygos autorė Kristina, šiandien dienai subūrusi didelę šia tema besidominčių tėvų bendruomenę.

Paskolą Kristina panaudos prekės ženklo stiprinimo veikloms ir naujo produkto kūrimo bei pristatymo rinkoje tikslams.

Kviečiame skaityti interviu su Kristina Busilaite:

LRT konferencija „Kaip gerinti mūsų emocinę sveikatą?“ – Paaugliai ir kvaišalai, Delfi straipsnis  „Kur dingsta įsivaizduojamas motinystės žavesys?„, Bernardinai straipsnis su mano knygos ištrauka „Kaip stiprinti ryšį su savo vaiku?„.

Diana Grapskytė 10 pastarųjų metų kuria savo konsultacinį verslą – yra verslo planavimo, finansinio verslo planavimo konsultantė, mentorė turinti 18 metų patirties švietimo, mokymų projektuose.

„Pelnas paprastai“ partnerė Kristina Mereckienė yra verslo konsultantė, profesinį kelią pradėjusi nuo konferencijų organizavimo,  tiesioginių pardavimų, komandų valdymo, o pastaruosius metus dirbanti su pokyčių valdymu, keičiant organizacijos veikimo būdą, inovacijų diegimu ir kultūriniu atsinaujinimu.

„Pelnas paprastai“ įmonė gimė iš didelio noro padėti smulkiam verslui auginti finansinio raštingumo kompetencijas, norint, kad tai iš tiesų būtų verslas.

Suteiktas MJJ fondo mikro kreditas bus panaudotas „Pelnas paprastai“ verslo vystymui bei švietimui – 2025 metų pavasario finansinio raštingumo konferencijai organizuoti. Šios konferencijos tikslai keli. Diana Grapskytė sako, jog pirmiausiai sieks sukurti savo turiniu tikslingai pritaikytą smukaus verslo vadovams skirtą konferenciją, nes šiai dienai konferencijos didžiąja dalimi skirtos korporacijoms ir smulkaus verslo problemų nesprendžia.

„Siekiame sukurti mūsų misiją atspindinčią konferenciją – ugdyti smulkaus verslo finansinį raštingumą, kurti pokytį Lietuvoje šioje srityje. Norisi realiai padėti smulkiems verslams visų pirma išbristi iš išgyvenamumo spąstų ir padėti sistemingai augti. Be verslo valdymo žinių tai beveik neįmanoma“, – dalinasi „Pelnas paprastai“ bendra įkūrėja.

Diana sako, jog žinios ir kompetencijos finansinio verslo raštingumo srityje suteikia konkurencinį pranašumą prieš tuos, kas tų žinių neturi, didina verslo reputaciją, mažina finansų valdymo stresą iki minimumo. Ir tai tik keletas verčių.

„Studijuodama Kaune pusę etato dirbau vieno iš greitosios mados prekės ženklų parduotuvėje. Matydama kokie nekokybiški drabužiai, panorau sukurti kažką stilingo ir tvaraus. Pirmąją mano sukurtą suknelę siuvėja pasiuvo už 50 sutaupytų eurų. Pajutau didelį džiaugsmą ir supratau kad tai mano kelias,” – dalinasi Joana.

Prekės ženklas „VIELA“ išskirtinis tuo, kad gamina drabužius ir aksesuarus iš sertifikuotų, perdirbtų audinių ir senų fabrikų likučių, taip prisidėdamas prie aplinkos tausojimo. Kiekvienas gaminys yra rankų darbo, o įmonėje taikoma tolerantiška įdarbinimo politika, suteikianti vienodas galimybes įvairaus amžiaus ir specialiųjų poreikių žmonėms. Per daugiau nei penkerius metus buvimo rinkoje „VIELA“ sėkmingai parduoda tvarios mados produktus klientams ir visos Europos.

„Šis verslas gimė iš mano asmeninio siekio kurti kažką prasmingo ir tvaraus. Man rūpi ne tik dizainas, bet ir tai, kokią įtaką darome aplinkai ir žmonėms. Tvarumo principai yra mūsų veiklos pagrindas,“ – sako Joana. Mergina pasakojo, kaip dar studijuodama Kaune pusę etato dirbo vieno iš greitosios mados prekės ženklų parduotuvėje. Matydama kokie nekokybiški drabužiai, panoro sukurti kažką stilingo ir tvaraus. Pirmąją jos sukurtą suknelę siuvėja pasiuvo už 50 eurų. Pajutusi didelį džiaugsmą ji suprato jog tai jos verslo kelias. 

Gauta MJJ fondo paskola bus panaudota gamybos plėtrai: Joana planuoja įsigyti naujas siuvimo mašinas ir išplėsti patalpas, kurios leis „VIELA“ komandai greičiau ir efektyviau kurti naujus gaminius. „Turime didelių planų šiems metams. Norime pasiūlyti dar daugiau tvarių drabužių ir aksesuarų Europos rinkai,“ – dalinasi Joana.

„VIELA“ verslas įtraukia visą Joanos šeimą, o kūrybinis procesas persmelktas asmeninio rūpesčio aplinka ir darbuotojų gerove. MJJ fondo paskola leis Joanai auginti savo verslą ir dar stipriau įtvirtinti pozicijas tvarios mados rinkoje. Linkime sėkmės! 

VIELA internetinė svetainė.

 

MJJ fondo kofinansavimo sulaukęs mokslininkas dr. Laurynas Dagys fizikos ir gamtos mokslus baigė Vilniaus universitete, stažavosi Darmštato technikos universitete, Johannes Guttenberg universitete, Makso Planko institute Vokietijoje, Kalifornijos universitete JAV, Southampton universitete Jungtinėje Karalystėje.

2021 m. Helmholco asociacijos Erwin-Schrödinger prizu apdovanotas mokslininkas dirba ties branduolinio magnetinio rezonanso (BMR) spektrometrijos tyrimais, kurie gali atverti kelią į pritaikymą tiek fundamentinėje medžiagotyroje, tiek vėžio diagnostikoje.

Paklaustas kodėl grįžo į Lietuvą Laurynas dalinasi: „Man dažniau kildavo mintis „kada?”, nors „kodėl” yra irgi geras klausimas. Grįžti ir parveržti savo žinias po užsienio kelionių norėjosi dar prieš joms prasidedant. Tuo metu mano pagrindinis tikslas buvo gražinti tai, kas man yra suteikta Lietuvoje, šeimoje, universitete, draugų. Su savimi parsivežu viską, ką išmokau ir neišmokau. Pirmiausia išmokau bendradarbiauti su naujais žmonėmis užsienyje, stebėjau kaip vystomas mokslas įvairiuose universitetuose, skirtingose šalyse. Pavyko patirti mokslinės idėjos kelionę nuo koncepcijos iki realios sistemos, parduodamos prekės. Supratau, kiek stebėtinai daug pastangų ir investicijų šis ciklas pareikalauja, kokie skirtingi yra verslo ir mokslo pasauliai. Šią patirtį toliau gilinu bei ja dalinuosi užsienyje ir Lietuvoje”.
Lietuvoje artimiausiu metu Dr. Laurynas Dagys ketina pratęsti savo akademinę veiklą, toliau plėtojant hiperpoliarizuotojo Branduolių Magnetinio Rezonanso spektrometriją.  Šios technikos Lietuvoje dar nėra. Ši tema jam asmeniškai įdomi dėl trijų persipynusių aspektų: fundamentinio, praktinio bei tarpdisciplininio. Lauryno nuomone, tai yra puiki terpė bendram darbui su užsieniu ir Lietuvos viduje, gera proga verslui ir mokslui siekti bendro tikslo.

„Tyrėjų pritraukimas darbuotis Lietuvoje – viena iš pagrindinių MJJ fondo strateginių krypčių, kurią vystome ir grantus teikiame jau penkerius metus. Džiaugiamės šios misijos vardan galėdami bendradarbiauti su VU fondu. Dr. Laurynas Dagys jau trečiasis mokslininkas, prie kurio įsikūrimo Vilniuje prisidedame drauge“, – sako MJJ fondo vadovė Kotryna Stankutė Jaščemskienė.

2024 m. konkurso biudžetas – 89 tūkst. Eur. Visiems tarptautinės patirties turintiems mokslininkams skiriamas nuo 14 iki 30 tūkst. Eur papildomas finansavimas prie VU padalinių mokamo mokslo darbuotojų darbo užmokesčio. MJJ fondas Dr. Laurynui Dagiui skyrė 14 000 Eur.

Ši unikali programa išsiskiria tuo, kad ne tik suteikia gilių žinių biotechnologijų ir farmacijos srityje, bet ir lavina verslo vadybos, inovacijų valdymo bei komercializacijos gebėjimus. Gretai šios kompetencijos yra itin svarbios siekiant sėkmės konkurencingoje biotechnologijų ir farmacijos pramonėje, kurioje ji planuoja tęsti savo karjerą.

Greta baigė biochemijos ir neuromokslų bakalauro studijas Vestminsterio universitete, kur jos baigiamasis darbas buvo skirtas inovatyviems moksliniams tyrimams, susijusiems su Parkinsono ligos gydymu. Stipendijos laureatė įgyvendino inovatyvius projektus Lietuvos sveikatos mokslų universitete bei įgijo vertingos profesinės patirties, dirbdama farmacijos kompanijose „Profarma“ Lietuvoje ir „3P Biopharmaceuticals“ Ispanijoje. Čia ji buvo atsakinga už mokslinių ir techninių pasiūlymų rašymą, rizikos vertinimą bei strateginį verslo planavimą. Šis darbas leido Gretai giliau suprasti, kaip svarbu derinti mokslinius tyrimus su verslo plėtra, siekiant sėkmės šiuolaikinėje farmacijos industrijoje.

„Studijos Kembridže man suteiks unikalią galimybę dar labiau įsigilinti į biotechnologijų verslo ypatumus, inovacijų valdymą ir naujų vaistų komercializacijos procesus,“ – sako stipendijos laureatė Greta. Baigusi studijas ji ketina tęsti savo karjerą biotechnologijų srityje, daugiausia dėmesio skirdama naujų vaistų kūrimui ir jų įvedimui į rinką. Stipendijos laureatė taip pat planuoja pritaikyti įgytas žinias ir įgūdžius Lietuvoje, prisidėdama prie šalies biotechnologijų sektoriaus plėtros.

Greta pabrėžia, kad aukštos kvalifikacijos specialistų buvimas Lietuvoje yra itin svarbus šalies mokslo ir technologijų pažangai:

 „Mūsų šaliai yra reikalingi aukštos kvalifikacijos biotechnologijų specialistai, kurie galėtų prisidėti prie šalies mokslo ir technologijų pažangos. Biotechnologijų sektoriaus plėtra neabejotinai prisideda prie Lietuvos vardo garsinimo pasauliniu mastu, kuria naujas ir gerai apmokamas darbo vietas, skatina ekonomikos augimą ir gerina gyvenimo kokybę. Mano tikslas yra grįžti į Lietuvą ir pritaikyti įgytas žinias bei įgūdžius, prisidedant prie inovacijų ir biotechnologijų plėtros Lietuvoje.“ – dalinasi savo vizija Greta.

 

Dovilė šiuo metu dirba Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose veido ir žandikaulių chirurge. Dovilė turi 13 metų patirtį gydant suaugusiuosius ir vaikus su įvairiomis veido bei kaklo ligomis ar traumomis. Domėjimosi sritis – įgimtų veido ir kaklo anomalijų gydymas. Ji taip pat aktyviai siekia žinių ir profesinio tobulėjimo dalyvaudama įvairiuose seminaruose bei stažuotėse užsienio šalyse, iš kurių parveža ir žinias taiko Lietuvoje gydant pacientus.

„Atlikdama operaciją veide, visuomet turiu galvoti ne tik apie tai, kaip pašalinti auglį ar sutvirtinti lūžusį kaulą, tačiau ir kur atlikti pjūvį, jog jis būtų mažiau matomas, kaip išsaugoti svarbias anatomines struktūras, kurias pažeidus pacientas praras veido funkcijas, kokį optimalų gydymo metodą parinkti augančiam vaikui, kad operacija ne tik išspręstų esančią problemą, bet ir nesutrikdytų veido augimo. Juk viena iš pagrindinių veido funkcijų yra ir estetinė – taisyklingas, simetriškas, randų nesubjaurotas veidas padeda užmegzti socialinį kontaktą, išvengti izoliacijos bei psichologinių problemų“, – dalinasi gydytoja.

Dovilė buvo atrinkta tarp 20 kandidatų dalyvauti Europos kaukolės, veido ir žandikaulių chirurgijos asociacijos (angl. EACMFS) organizuojamoje veido plastinės chirurgijos mokymų programoje. Vienerių metų programos tikslas yra suteikti naujausių teorinių žinių bei praktinių įgūdžių ne tik estetinėje, bet ir atkuriamojoje (rekonstrukcinėje) veido chirurgijoje, įgimtų veido anomalijų gydyme, moderniausių technologijų, pvz. priešoperacinio 3D planavimo ar dirbtinio intelekto, pritaikyme veido ir žandikaulių chirurgijoje. Turėdama galimybę mokytis iš geriausių savo srities specialistų Dovilė galės dar labiau priartėti prie pagrindinio savo profesinio tikslo – suteikti pacientams geriausią įmanomą pagalbą, atitinkančią šiuolaikinius tarptautinius gydymo standartus.

„Ateityje su kolegomis, su kuriais kartu dirbame 2022 metais įkurtame Veido ir žandikaulių chirurgijos skyriuje VUL Santaros klinikose, turime idėją įkurti Veido deformacijų centrą, kuriame pacientai, turintys įgimtą ar įgytą veido anomaliją ar deformaciją, galėtų gauti visapusišką ir moderniausią priežiūrą. Esu įsitikinusi, jog mano dalyvavimas EACMFS Veido plastinės chirurgijos mokymų programoje suteiktų reikiamų įgūdžių svariai prisidėti prie šio centro kūrimo“ – ateities planais dalinasi gydytoja.

 

MJJ fondo partneriai:

Kurkime Lietuvos ateitį kartu!