Šiuo metu Jaunė yra Vilniaus universiteto studentė ir duomenų mokslininkė įmonėje IBM Lietuva. Realizuoti save duomenų moksle Jaunę paskatino didelis smalsumas, nuolatinis domėjimasis matematika, programavimo įgūdžiai ir stiprus gimnazijos mokytojų skatinimas.

Stipendijos laureatė jau yra atlikusi keletą tiriamųjų darbų, vienas jų – mobiliojo telefono erdvinės padėties nustatymo, naudojant integruotus jutiklius ir algoritmus analizė. Taip pat Jaunė VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institute atliko tyrimus aritmijos klasifikavimo srityje. Šio darbo tema ir rezultatai yra labai svarbūs ligų diagnostikai: automatizuotas aritmijos klasifikavimas gali padėti gydytojams anksčiau identifikuoti pacientų širdies sutrikimus. Vienas Jaunės straipsnių publikuotas „Lietuvos magistrantų informatikos ir IT tyrimai’’, kitas priimtas į tarptautinę konferenciją – „International Conference on Machine Learning, Optimization, and Data Science”.

Dirbdama IBM Lietuva Jaunė modeliavo daugiakalbio virtualaus pokalbių agento logiką, kūrė dialogo taisykles, integravo ir optimizavo pokalbio agentų automatizuotus testus – šio Jaunės darbo rezultatai leido sumažinti komandos narių darbo valandas. Šioje įmonėje Jaunė pelnė ir du apdovanojimus už sėkmingus darbo rezultatus bei laimėjo pirmąją vietą programuotojų renginyje „IBM Lietuva Hackathon“. 

Studijų Kembridže metu įgytos žinios leis Jaunei tapti perspektyvia duomenų mokslininke. Grįžusi į Lietuvą stipendijos laureatė ketina apsvarstyti savo verslo įkūrimo Lietuvoje galimybes, įgyvendinti svajonę mokyti jaunimą matematikos ir taip savo darbu bei žiniomis prisidėti prie Lietuvos augimo.

„Duomenų analizės įgūdžiai bus svarbūs visose srityse, ypač strateginėse. Duomenų mokslo sritis yra inovacijų variklis, galintis padėti šaliai kurti naujus produktus, augti ekonomiškai bei priimti svarbius sprendimus įvairiuose sektoriuose.” – įsitikinusi Jaunė.

 

Gabija šiuo metu gyvena Lietuvoje ir turi išskirtinę akademinę patirtį, įgytą studijuojant „European Politics” bakalauro programą King’s College London bei tarptautinių santykių ir humanitarinių mokslų mainų programą Sciences Po Paris.

Gabija Žukauskaitė pradėjo savo profesinę karjerą kaip verslo plėtros vadybininkė Atlas Academy ir įgijo vertingos praktikos dirbdama Lietuvos ambasadoje Jungtinėje Karalystėje, Humboldt-Universität zu Berlin, SEB Banke ir Transparency International. Ši patirtis leido Gabijai gilinti supratimą apie tarptautinius santykius ir geopolitiką.

Motyvuota stebėti pilno masto Rusijos karą Ukrainoje ir permąstyti ES integracijos procesus, Gabija siekia gilinti žinias apie ES vaidmenį bei ilgalaikes Rusijos užsienio politikos pasekmes regiono integracijai. Oksfordo universitetas, suteikia idealią akademinę aplinką mokytis iš žymių akademikų kaip profesoriai Paul Chaisty ir Roy Allison. Itin plati studijų programa apima tarptautinius santykius, istoriją, politiką, ekonomiką ir populiariąją kultūrą, leidžia analizuoti įvairialypius ir sudėtingus procesus.

MJJ fondo stipendija padės Gabijai baigti magistro studijas, o vėliau siekti doktorantūros bei dirbti Lietuvos ar Europos Sąjungos institucijose. 

„Šiuo istoriniu momentu, kai mūsų regiono ateitis yra ypač svarbi, noriu prisidėti prie gilias žinias apie Rusijos ir Rytų Europos regioną turinčių specialistų kūrimo. Manau, kad studijos Oksforde atvers man duris į platesnius tarptautinius diskursus ir leis efektyviau prisidėti prie Lietuvai svarbių geopolitinių ir akademinių procesų.“ – dalinasi stipendijos laureatė.

Gabijos studijos ir įgyta patirtis prisidės prie Lietuvos augimo ir stiprins jos vaidmenį tarptautiniuose politiniuose procesuose. Įgytos žinios apie ES sankcijų efektyvumą ir Rusijos užsienio politikos retoriką leis stipendijos laureatei prisidėti prie veiksmingų sankcijų strategijų kūrimo, konsultuojant ar dirbant ES institucijose. Grįžusi į Lietuvą, Gabija prisidės ir prie akademinės bendruomenės stiprinimo bei valstybinės politikos formavimo.

 

Laura Šakarnytė Lietuvoje dirba veterinarijos gydytoja Kauno gyvūnų ligoninėje. 2021 metais ji baigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarinės medicinos magistro studijas, o 2022 metais pradėjo biochemijos doktorantūros studijas jungtinėje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto programoje.

„Jau trejus metus dirbu veterinarijos klinikoje kaip veterinarijos gydytoja ir specializuojuosi smulkiųjų gyvūnų odontologijoje. Nuolat skaitau naujausią literatūrą šioje srityje ir dalyvauju AB Accessia organizuojamuose mokymuose Švedijoje. Tačiau tikroji pažanga, be mokytojo ar mentoriaus pagalbos, kartais tampa iššūkiu. Kurį laiką dirbdama veterinarijos klinikoje ir matydama didelį poreikį tolimesnėms studijoms, nusprendžiau parašyti disertaciją šia tema ir kreipiausi į prof. dr. Modestą Ružauską dėl galimybės tapti jo doktorantūros studente LSMU,“ – sako stipendijos laureatė.

Laimėjusi Lietuvos Mokslo Akademijos organizuotą konkursą, Laura gavo vietą biochemijos doktorantūroje, kurioje tiriama šunų periodonto ligų etiologija. Ši tema yra jos didžiausia aistra ir pašaukimas. Nors periodontitas yra labai paplitęs tarp gyvūnų, jis dažnai lieka nepastebėtas – tai ją skatina tęsti mokslinius tyrimus. Siekdama gilinti praktines žinias, Laura nusprendė dalyvauti „Improve International“ organizuojamuose kursuose „Dentistry and Oral Surgery“, kurie trunka 10 mėnesių ir apima 6 praktines sesijas. Šiuos kursus veda patyrę Didžiosios Britanijos veterinarijos odontologai.

„Esu įsitikinusi, kad šie kursai man suteiks reikiamą žinių ir įgūdžių smulkiųjų gyvūnų odontologijos srityje,“ – teigia Laura.

Įgytos žinios ir patirtis padės Laurai geriau diagnozuoti ir gydyti šunų periodontitą, ji galės efektyviau vesti odontologijos pradmenų kursus „Dr vet“ tinklo veterinarijos specialistams, padės kolegoms veterinarijos gydytojams ir prisidės prie gyvūnų sveikatos gerinimo Lietuvoje. Laura tiki, kad intensyvėjant šunų ir kačių dantų ligų diagnostikai ir gydymui ne tik iki 20% padidės jų gyvenimo kokybė ir trukmė, bet ir gyvūnų šeimininkai įgis naujų žinių bei supras gyvūno nasrų priežiūros svarbą.

Laura nuolat siekia tarptautinių žinių: mokėsi keliuose kursuose Švedijoje, atliko praktiką Vokietijoje bei Austrijoje, bei pati  dalinasi savo žiniomis su kitais – skaito pranešimus tarptautininėse veterinarijos odontologų konferencijose bei publikuoja straipsnius moksliniuose žurnaluose apie šunų periodontitą.

Tik baigęs mokyklą Andrius išvyko bakalauro studijuoti Prancūzijoje, Joseph Fourier universitete, o magistro studijas baigė Ecole Normale Supérieure de Paris ir Paris 13 universitetuose. 2011 m. buvo priimtas į doktorantūros programą „Cognition and Communication” Vienos universitete, Austrijoje, kur pradėjo tyrinėti gyvūnų elgseną, ekologiją ir kognityvinius mechanizmus, naudojantis bio- akustika, judesio sekimu, ir lauko tyrimais Pietų Amerikos atogrąžų miškuose. Apsigynęs daktaro disertaciją laimėjo prestižinę Erwin Schrödinger stipendiją stažuotėms Panamos Smithsonian tropinių tyrimų institute, Harvardo ir Vienos universitetuose (2016–2018 m.). Šio etapo metu Andrius atliko intensyvius lauko tyrimus su varliagyviais, vystė judesio sekimo technologijas ir įsisavino neuroendokrinologinius elgsenos tyrimo metodus. Vėliau savo tyrimų programą plėtojo Stanfordo universitete ir Prancūzijos nacionaliniame mokslinių tyrimų centre remiamas prestižinės, Europos Sąjungos Marie-Skłodowska Curie stipendijos bei JAV nacionalinio mokslų fondo.

Pastaraisiais metais dirbo kaip nepriklausomas tyrėjas su bendradarbiais iš Stanfordo universiteto bei konsultavo BBC dokumentinių gamtos filmų produkcijai. Tyrėjas turi 30 publikacijų tarptautiniuose moksliniuose žurnaluose, yra organizavęs 18 mokslinių ekspedicijų į Pietų Ameriką, laimėjęs 10 mokslinių projektų ir stipendijų, vadovavęs virš 20 įvairių pakopų studentų darbams ir pristatęs savo darbus įvairiose paskaitose, konferencijose, mokslo populiarinimo renginiuose ir žiniasklaidoje.

Šiuo metu Andrius Pašukonis jau grįžęs į Lietuvą, dėsto Vilniaus universitete ir planuoja kurti tarptautiniu mastu pripažintą tarpdisciplininę mokslinių tyrimų grupę, kuri tirtų gyvūnų elgsenos mechanizmus, jų funkcijas ir evoliuciją.

„Gyvūnų elgsenos tyrimai apima iš pirmo žvilgsnio sunkiai suderinamas disciplinas kaip genetika, molekulinė neurobiologija, ekologija ir kognityviniai mokslai. Šiuo metu VU (bei visoje Lietuvoje) nėra susiformavusių mokslinių grupių, orientuotų į gyvūnų elgsenos tyrimus. Studentai taip pat neturi galimybės savęs atrasti ir tobulėti šioje srityje likdami Lietuvoje. Kaip mokslininkas, turintis didelę patirtį pritraukiant tyrimų finansavimą, įgyvendinant ambicingus mokslinius tyrimus ir vadovaujant studentų grupėms, esu pilnai pasirengęs suburti komandą, įtvirtinti naujas mokslines tematikas bei tyrimų metodus Lietuvoje. O MJJ fondo parama padės man pasiekti tikslus, kurie yra svarbūs mano karjeros vizijai.“, – planais dalinasi tyrėjas.

Andrius Pašukonis tiki, jog prie Lietuvos augimo prisidės vykdydamas aukščiausio lygio mokslinius tyrimus ir pritraukdamas tarptautinį finansavimą bei talentus, o jo tyrimai prisidės prie rūšių ir buveinių išsaugojimo klimato kaitos ir antropogeninio poveikio kontekste.

Kviečiame pasižiūrėti Andriaus Lietuvos mokiniams kurtą reportažą ir tyrimų pristatymą tiesiai iš Pietų Amerikos džiunglių.

Siekdamas pritraukti užsienyje dirbančius mokslininkus, norinčius inovatyvius tyrimus tęsti Lietuvoje ir čia dėstyti studentams, MJJ fondas dviejų metų laikotarpio grantams šiais metais skyrė 60 000 Eur. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

 

 

Darbą mokslinėje laboratorijoje pradėjęs dar pirmame Vilniaus Universiteto chemijos bakalauro studijų kurse 2014 metais, šiuo metu Mindaugas Gicevičius jau yra sukaupęs 10 metų mokslinių tyrimų patirties.

Jau antrais darbo laboratorijoje metais mokslinio darbo vadovui Mindaugas pasiūlė vystyti unikalią tyrimų kryptį, susijusią su spalvą keičiančių (elektrochrominių) medžiagų tyrimais, su tikslu jas integruoti į tekstilės audinius. Per keletą darbo metų tai išsivystė ne tik į sėkmingai įgyvendintus tyrimus, kurie buvo išpublikuoti tarptautiniuose mokslo žurnaluose, bet ir į sėkmingai įgyvendintus mokslo projektus bei išugdytus bakalauro ir magistro studentus, kurių studijų baigiamuosius darbus jam teko kuruoti.

Studijų laikotarpiu Mindaugas įgijo gausios tarptautinės patirties, dalyvaudamas Erasmus+ praktikos ir mainų programose Latvijoje, Turkijoje, Švedijoje ir Vokietijoje, taip pat pristatydamas savo mokslinių tyrimų rezultatus tarptautinėse konferencijose.

Baigęs magistro studijas Mindaugas Gicevičius gavo prestižinę Marie Sklodowska-Curie stipendiją doktorantūros studijoms Kembridžo Universitete, kur šiuo metu vykdo fundamentinius organinių puslaidininkių fizikos tyrimus. Doktorantūros metu jam taip pat teko stažuotis prestižinėse mokslo institucijose Vokietijoje ir Japonijoje, kur tyrėjas sėmėsi lazerių fizikos ir ultrasparčiosios spektroskopijos žinių. Šiuo metu Mindaugas rengia daktaro disertaciją.

Šiuo metu tyrėjo Mindaugo planuojamų įgyvendinti mokslinių tyrimų ir technologijų vystymo tikslas – sukurti naujas elektronines sistemas, integruotas į tekstilės audinius, taip jiems suteikiant naują funkcionalumą.

„Į tekstilės audinius galėtų būti integruoti tokie elektronikos komponentai kaip šviestukai, jutikliai, mikroprocesoriai, energijos kaupimo ir generavimo įrenginiai. Ši veiklos kryptis pasižymi dideliu tarpdiscipliniškumu ir apjungia skirtingus chemijos, medžiagų mokslo, puslaidininkių pretaisų fizikos, elektronikos bei tekstilės technologijų aspektus. Dėl ypatingai didelio tekstilės gaminių paplitimo ir naudojimo, šie tyrimai turi potencialą pakeisti šiuo metu nusistovėjusį ribotą suvokimą apie tekstilės gaminių funkcionalumą ir galimybes. Šios tiriamosios veiklos rezultatai neabejotinai turės itin didelį pritaikomumą bei komercinį potencialą, kurį bus siekiama išnaudoti kuriant aukštųjų technologijų startuolį.“, tyrimų planais dalinasi MJJ fondo grantą gavęs mokslininkas Mindaugas Gicevičius.

Siekdamas pritraukti užsienyje dirbančius mokslininkus, norinčius inovatyvius tyrimus tęsti Lietuvoje ir čia dėstyti studentams, MJJ fondas dviejų metų laikotarpio grantams šiais metais skyrė 60 000 Eur. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

LSMU dirbanti ir dėstanti Ligita teigia, jog Lietuvoje siūlomos smulkiųjų gyvūnų chirurgijos paslaugos, jų kokybė, stipriai skiriasi nuo prieinamų paslaugų kitose vakarų Europos šalyse. Iki šiol Lietuvoje nėra nei vieno Europos veterinarijos chirurgų koledžo (European College of Veterinary Surgeons ECVS) sertifikuoto chirurgo, kur chirurgai gauna 3-4 metų  rezidentūros studijų programąskirtingose šalyse. Rezidentūros studijų metu vykdomas intensyvus darbas veterinarijos klinikoje, rezidentai privalo parašyti du mokslinius straipsnius ir atlikti atitinkamą skaičių skirtingų operacijų, kad galėtų pretenduoti į sertifikacijos rezidentūros egzaminus.

„Savo asmeninę veterinarijos gydytojo chirurgo karjerą vysčiau vykdama į įvairius kvalifikacijos kėlimo kursus kitose šalyse, o grįžus po kursų galėdavau pasiūlyti naujovių chirurgijoje savo pacientams. Tačiau supratau, kad mano augimas yra per lėtas, nes yra sunku atlikti naujas sudėtingas chirurgines intervencijas, kai nėra šalia labiau patyrusio specialisto.
Todėl ryžausi studijuoti ECVS rezidentūroje“, – dalinasi stipendijos laureatė Ligita.

Save Ligita vadina “universiteto žmogumi”, nes  jai patinka dėstytojos darbas. Moteris džiaugiasi kai gali dalintis savo patirtimi su studentais ir jaunesniais kolegomis. Todėl po rezidentūros studijų baigimo grįžusi į Lietuvą Ligita tęs darbą Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Jos ECVS rezidentūroje įgytos žinios pagerins smulkiųjų gyvūnų chirurgijos dalyko kokybę, prisidės prie veterinarijos gydytojų chirurgų, kurie taps konkurencingesni, ruošimo Lietuvoje bei mokslo šioje veterinarijos srityje vystymosi. Taip pat, Ligita planuoja dalintis savo patirtimi su privačiai praktikuojančiais veterinarijos gydytojais.

„Lietuvoje veterinarijos chirurgui siūlomas atlyginimas nėra konkurencingas su Europoje lyderiaujančių smulkiųjų gyvūnų chirurgų atlyginimu, todėl pakviesti ECVS specialistą dirbti į Lietuvą yra sunkiai įgyvendinama užduotis. Tad tikiu, jog mano gautas išsilavinimas ir patirtis prisidės prie smulkiųjų gyvūnų chirurgijos srities teikiamų paslaugų kokybės pagerinimo, augintinių savininkams bus prieinamos chirurginės procedūros, kurios iki šiol Lietuvoje nebuvo atliekamos, pagerės gyvūnų augintinių sveikata“, – sako veterinarė Ligita.

„Džiaugiamės, jog galime prisidėti prie teigiamų pokyčių Lietuvoje. Finansuodami Ligitos rezidentūrą kartu atveriame kelius ir kitiems lietuviams bei aplinkinių šalių jauniems veterinarijos gydytojams ateityje gauti prieinamas aukštos europinio kokybės rezidentūros studijas mūsų šalyje. Tai padės augti veterinarinės medicinos lygiui Lietuvoje“ – sako Liisa Leitzinger, MJJ fondo valdybos narė, „Geri namai“ įkūrėja.

„Dalyvavau konkurse ir laimėjau galimybę metus laiko mokytis Italijoje, įgyti aukščiausio laipsnio specialisto kvalifikaciją endoskopinės kaukolės pamato chirurgijos srityje (Master degree in skull base). Konkursą organizavo Insubrijos Universitetas, operuoti mokytų garsiausi Europoje šios srities specialistai. Tokių žinių Lietuvoje įgyti neįmanoma, mūsų šalyje nėra tokios programos. Žinios, kurias įgijau iki šiol, kauptos įvairiose užsienio šalyse (daugiausiai JAV) už savo asmenines lėšas. Įgytos žinios bus pritaikytos teikiant aukščiausio lygio paslaugas Lietuvos žmonėms, taikant naujausius, mažai invazyvius gydymo būdus gydant kaukolės pamato, smegenų auglius, taikant prieigą per nosį. Technines galimybes ligoninėje turime. Įgyta patirtimi ketinu dalintis su kolegomis,“ – dalinasi gydytoja Donata.

Priimdama MJJ fondo stipendiją Donata įsipareigojo studijų metais savo žiniomis dalintis straipsniuose ir vaizdo dienoraščiuose. Po studijų gydytoja darbus tęs Lietuvoje. Siekiant įgalinti Lietuvą kurti norintį jaunimą, MJJ fondas jų magistro studijų programoms geriausiuose pasaulio universitetuose šiais metais skiria 30 000 Eur. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

„Po studijų baigimo, planuoju grįžti į Lietuvą ir prisijungti prie čia veikiančių mokslinių tyrimų grupių.  Bedirbant mokslinį darbą, planuoju būti aktyviai įsitraukus į Integruotųjų neuromokslų asociacijos vykdomus visuomeninius projektus, siekiančius šviesti Lietuvos visuomenę aktualiausiais neuromokslų bei neurologinių ligų klausimais. Vienas iš svarbiausių mano ilgalaikių asmeninių tikslų yra įsitraukti sprendžiant mokslo ir visuomenės sveikatos politikos klausimus Lietuvoje. Lietuvoje itin trūksta žmonių, turinčių neuromokslinį išsilavinimą ir galinčių patarti opiausiais psichiatrinių sutrikimų bei neurodegeneracinių ligų klausimais sveikatos apsaugos sistemoje. Viena iš sričių, prie kurios vystymo norėčiau prisidėti – tai LR Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus veikla. Šis skyrius savo veikla ne tik pabrėžia medikamentinį sveikatos problemų sprendimą, bet taip pat siekia taikyti psichosocialines intervencijas, panašias į tas, kurių efektyvumą vertinome atlikdami tyrimą su Integruotųjų neuromokslų asociacijos keturių ekspertų komanda“, – dalinasi stipendijos laureatė Liucija.

Priimdama MJJ fondo stipendiją Liucija įsipareigojo studijų metais savo žiniomis dalintis straipsniuose ir vaizdo dienoraščiuose. Po studijų Liucija darbus tęs Lietuvoje. Siekiant įgalinti Lietuvą kurti norintį jaunimą, MJJ fondas jų magistro studijų programoms geriausiuose pasaulio universitetuose šiais metais skiria 30 000 Eur. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

„Šveicarija pasižymi tuo, jog yra vienas didžiausių gyvybės mokslų centrų Europoje ir pasaulyje. Pasirinkau studijuoti šioje šalyje, nes noriu likti ir tobulėti bioinformatikos mokslo kryptyje bei neabejoju pasirinkto universiteto studijų kokybe tiek gyvybės, tiek matematikos bei informatikos mokslų srityse. Ši idėja prie Lietuvos augimo prisidės tuo, kad gyvybės mokslai, informacinės technologijos ir natūraliai šias dvi sritis apjungianti bioinformatika yra prioritetinės kryptys ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Tyrimai, įtraukiantys ne tik eksperimentus, bet ir išsamias tyrimų analizes ar naujai kuriamus bei efektyvius kompiuterinius metodus, turi didesnę tikimybę pritraukti finansavimą. Įgytų žinių bei įgūdžių parvežimas iš vieno geriausio pasaulio universitetų prisidės prie gyvybės mokslų sektoriaus vystymo bei auginimo Lietuvoje,“ – dalinasi stipendijos laureatė Ieva.

Priimdama MJJ fondo stipendiją Ieva įsipareigojo studijų metais savo žiniomis dalintis straipsniuose ir vaizdo dienoraščiuose. Po studijų Ieva darbus tęs Lietuvoje. Siekiant įgalinti Lietuvą kurti norintį jaunimą, MJJ fondas jų magistro studijų programoms geriausiuose pasaulio universitetuose šiais metais skiria 30 000 Eur. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

 

Baigusi dirbtinio intelekto magistrantūros studijas Kembridžo universitete, ketina prisijungti prie Vilniaus universiteto ir imtis kelių svarbių iniciatyvų, kurios padėtų sustiprinti dirbtinio intelekto akademinę bendruomenę Lietuvoje bei paruoštų ją doktorantūros studijoms, į kurias ketina kandidatuoti ateityje.

“Visų pirma, tikiuosi dėstyti natūralios kalbos apdorojimo ir duomenų grafų dirbtinio intelekto temomis studentams, taip dalindamasi žiniomis, įgytomis studijų metu, bei profesine patirtimi. Tikiu, jog suteikdama kokybišką švietimą dirbtinio intelekto srityse, Lietuva galės išsiugdyti kvalifikuotus profesionalus, galinčius prisidėti prie su dirbtiniu intelektu susijusių pramonės šakų augimo šalyje. Be to, Vilniaus universitete sieksiu įkurti savo mokslinių tyrimų grupę, kurioje pagrindinis dėmesys bus skiriamas natūralios kalbos apdorojimo ir duomenų grafų sričių moksliniam tyrinėjimui.

Derindama mokymą, mokslinius tyrimus ir pramonės bendradarbiavimą, tikiu galėsiu svariai prisidėti prie dirbtinio intelekto akademinės bendruomenės Lietuvoje. Tai leis Lietuvai veiksmingai panaudoti dirbtinio intelekto potencialą ir tapti aktyvia Europos dirbtinio intelekto ekosistemos dalyve bei ekonomikos lydere,“ – savo tikslais dalinasi Paulina.

Priimdama MJJ fondo stipendiją Paulina įsipareigojo studijų metais savo žiniomis dalintis straipsniuose ir vaizdo dienoraščiuose. Po studijų Paulina darbus tęs Lietuvoje. Siekiant įgalinti Lietuvą kurti norintį jaunimą, MJJ fondas jų magistro studijų programoms geriausiuose pasaulio universitetuose šiais metais skiria 30 000 Eur. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!