Kiek laiko dirbai užsienyje, kokių žinių įgijai?  

Švedijoje aš dirbau trejus metus, Eskilstunoje esančioje ligoninėje Mälarsjukhuset. Kadangi klinika nebuvo didelė, neturėjome didelės komandos, todėl teko dirbti su visų lokalizacijų onkologiniais susirgimais. Skirtingai nuo Lietuvos, Švedijos onkologai nesispecializuoja dirbti tik taikant radioterapiją ar medikamentinį priešvėžinį gydymą, jų pareigybės apima abi sritis. Todėl turėjau galimybę pagilinti savo žinias medikamentinio gydymo taikyme, ką vertinu kaip labai naudingą profesinę patrtį.

Kodėl nusprendei grįžti?

Manau sunku įvardinti vieną priežastį, bet būdama Švedijoje ilgėjausi šeimos, draugų bei gyvenimo Vilniuje. Dirbant Švedijoje išmokau ir pamačiau labai daug, bet visada kirbėjo mintis, kad tai ką išmokau čia, norėčiau pritaikyti Lietuvoje.

Kokios patirties, darbinės kultūros, žinių parvežei į NVI? 

Švedijoje didelis dėmesys skiriamas darbuotojo pasitenkinimui ir darbo aplinkos gerinimui. Daug kalbama apie darbo proceso efektyvinimą, klaidų darbe mažinimą, nagrinėjant jų priežastys bei kuriant naujus standartus proceso gerinimui. Manau šias praktikas galėsiu pritaikyti ir dalintis su savo kolegomis Lietuvoje. Didžiulį įspūdį paliko ir Švedijos nacionalinė onkologijos programa, kuri nepriklausomai nuo miesto ar ligoninės dydžio, užtikrina pacientų lygiavertį onkologinį gydymą.

Kaip pasikeitė NVI ar Lietuvos sveikatos sistema per tą laiką kai nebuvai? Kaip matai onkologinių ligų gydymo lygį Lietuvoje palyginus su Skandinavija?

Džiaugiuosi matydama, kad NVI neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų ir naudoja naujausias technologijas kasdieninėje savo darbo praktikoje. Taip pat manau, kad per pastaruosius metus įvyko teigiamų permainų darbuotojų emocinės sveikatos srityje, daugiau kalbama apie stresą, kurį patiria medicinos darbuotojai bei jo valdymą ir mažinimą. Esu tikra, Lietuvos medicina eina geru keliu, siekiant gerinti darbo sąlygas medicinos darbuotojams. Matau skirtumus tarp Lietuvos ir Skandinavijos onkologinių pacientų gydymo procese, tačiau manau, kad jie daugiausia nulemti skirtingo šalių medicinos sistemų finansavimo. Nepaisant to esu įsitikinusi, kad Lietuvoje pacientai gauna aukšto lygio medicininę pagalbą.

Kas tave įkvepia darbe? 

Dirbti onkologijoje man nepaprastai įdomu. Čia nuolat ateina naujovės, nauji gydymo metodai ir vaistai. Tai kas atrodė sunkiai įgyvendinama prieš kelis metus, jau galima šiandien. Nors emociškai tai nėra lengva sritis, tenka susidurti su sunkiais pacientais ir liūdnomis jų istorijomis, bet galimybė jiems padėti sunkiu metu įkvepia ir tai viena iš priežasčių, kodėl norisi likti šioje srityje.

Vėžys skamba kaip baisus nuosprendis, tačiau mokslas ir naujos žinios išgelbėja vis daugiau gyvybių. Koks pasveikimo procentas Lietuvos praktikoje, pasaulyje ir kaip tobulėja, vystosi onkologijos gydimas?

Išgyvenamumas, sergant vėžiu per pastaruosius 50 metų padidėjo kone dvigubai, kurį lėmė naujų vaistų naudojimas gydyme, naujos technologijos. Tai ypač pakeitė pacientų, sergančių išplitusiu vėžiu, prognozę. Šiandien galime jiems pasiūlyti daug daugiau nei anksčiau. Lietuva vis dar turi didesnius vėžio mirtingumo rodiklius lyginant su kitomis Europos šalimis, tačiau džiugina tai, jog šie rodikliai gerėja ir mes vejames pirmaujančias šalis.

„Tai buvo didelis žingsnis mano karjeroje, nes įgijau išskirtinės tarptautinės patirties bei užsitikrinau tarptautinę reputaciją. Dabar dirbu struktūrinių širdies ydų intervencijų komandoje ir stengiuosi išlaikyti lyderystę tarp savo kolegų bei pasidalinti su jais savo tarptautine patirtimi. Savo sukaupta patirtimi ir žiniomis taip pat dalinuosi ir su medicinos studentais, dirbdamas dėstytoju asistentu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakultete. Be to, savo iniciatyva subūriau motyvuotus mokslininkus bendriems tikslams ir kasmet vykdome mokslinius projektus, pristatome juos tarptautinėse mokslo konferencijose bei publikuojame straipsnius pasaulio mokslo leidiniuose širdies ir kraujagyslių mokslo srityje. Esu pristatęs daugiau kaip 40 mokslinių pranešimų tarptautinėse konferencijose ir publikavęs virš 20 mokslinių straipsnių, iš kurių 6 straipsniai publikuoti pirmaisiais doktorantūros studijų metais,“ – apie pasaulį atvėrusią stipendiją ir patirtį dalinasi Kasparo.

Savo tarptautinės praktikos metu turėjęs galimybę dirbti Anglijos nacionalinėje sveikatos priežiūros sistemoje (NHS), susipažino su klinikinio valdymo principais. Šie principai apima klinikinį efektyvumą, rizikų valdymą, pacientų dalyvavimą procesuose, išteklių ir strateginį planavimą bei nuolatinį mokymąsi ir tobulėjimą. Po šiospraktikos, dirbdamas Lietuvoje, Kasparas pastebėjo didelį skirtumą tarp mūsų ir užsienio sveikatos priežiūros sistemų bei teikiamų paslaugų kokybės. Tad šį kartą siekdamas įgyti papildomos tarptautinės patirties ir mokslinių žinių sveikatos ekonomikoje bei procesų vadyboje antrą kartą aplikavo ir laimėjo Europos kardiologų draugijos (ESC) stipendiją, skirtą studijoms Londono ekonomikos ir politikos mokslų universitete (LSE), sveikatos ekonomikos ir vadybos kardiologijos moksle magistro programai.

„Magistrantūros studijų metu siekiu išsiugdyti tarptautinę sveikatos ekonomikos ir vadybinę patirtį, kuri leis man pritaikyti įgytas žinias bei vadybos įgūdžius nuolat tobulinant Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros paslaugas. Asmeniškai stengsiuosi dalyvauti tikslinėse diskusijose su pasaulyje pripažintais mokslininkais, aptariant kaip galima optimizuoti sveikatos ekonomiką, kad būtų pasiekti geresni rezultatai naudojant mažiau išteklių. Sieksiu sužinoti, kaip pagerinti kasdieninį klinikinį efektyvumą ir valdymą bei jų rezultatus širdies ir kraujagyslių ligų srityje, kurios vis dar yra pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje. Be to, sutiktos naujos profesinės pažintys galėtų atverti ir tolimesnes tarptautines universitetų bendradarbiavimo galimybes“, – apie savo studijų vertę Lietuvai sako Kasparas.

Priimdamas MJJ fondo stipendiją Kasparas įsipareigojo studijų metais savo žiniomis dalintis straipsniuose ir vaizdo dienoraščiuose. Po studijų Kasparas darbus tęs Lietuvoje.  Siekiant įgalinti Lietuvą kurti norintį jaunimą, MJJ fondas jų magistro studijų programoms geriausiuose pasaulio universitetuose šiais metais skiria 53 000 Eur. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

Nuo pat bakalauro studijų pradžios Paulius stengėsi plėsti žinias ir dalyvauti įvairiuose konkursuose. 2018-2020 metais dalyvavo tarptautiniame studentų programavimo konkurse (ICPC), taip pat kasmet nuo 2019 dalyvauja „Google“ organizuojamuose „Hash Code“ ir „Code Jam“ konkursuose. Kad susipažintų su būsimomis studijomis ir naujausiais tyrimais mašininio mokymosi srityje, bakalauro darbo vadovas Paulių išsiuntė į vieną aukščiausio lygio šioje srityje konferencijų „NeurIPS 2021“.

Studijuojant universitete Paulius užėmė svarbų vaidmenį tarptautinio „iGEM“ konkurso laimėtojų komandoje. Vilnius-Lithuania iGEM komanda kasmet dalyvauja tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“. Konkurso tikslas – sukurti projektą kuris sprendžia visus paveikiančią biologinę problemą ir pristatyti sprendimo rezultatus. Konkurse jų komanda pasirodė itin gerai, ir pelnė konkurso didįjį prizą. Taip pat komanda pelnė Globalios Lietuvos 2020 apdovanojimą „Už skambų balsą pasaulio moksle“. Dalyvaujant „iGEM“ konkurse vienas iš išsikeltų tikslų buvo sukurti programinę įrangą matematiniam modeliui optimizuoti juostelinius testus. Ši projekto dalis buvo sėkminga, todėl darbai prie jos tęsiasi net po konkurso.

Kad pasidalintų savo žiniomis, universitete Paulius inicijavo „Google Developer Student Club“, kur studentai gali ateiti ir išmokti įvairių temų susijusių su informatika (pvz. mašininio mokymosi metodai, papildyta realybė, Web programavimo karkasai, versijų kontrolės sistemos). Šis klubas atspindi Pauliaus požiūrį į švietimą – lyderystė, dalijimasis, ir žinios kiekvienam.

Po studijų Paulius svarsto apie keletą galimų veiklos krypčių: tęsti mokslus doktorantūros studijose, užsiimti tyrėjo ir plėtros veikla įmonėje, dėstyti Vilniaus universitete.

„Doktorantūros studijos leistų prisidėti prie pažangiausių tyrimų ir taip prisidėti prie mokslo pažangos. Jei, visgi, nuspręsiu, kad mokslininko kelias ne man, tada norėtųsi prisidėti prie įmonių Lietuvoje, kurios naudoja pažangiausias technologijas, pavyzdžiui prie „Sensmetry“, kurie vysto autonominio vairavimo technologijas, arba „Neurotechnology“, kurie pasitelkia mašininio mokymosi algoritmus robotikai ir smegenų tyrimams. Abiejose šiose srityse informatikos specialistai itin reikalingi, o iš magistro studijų galėčiau pritaikyti mašininio mokymo žinias konstruojant modelius, kurie naudojami dirbtiniame intelekte ir sprendimų priėmime. Taip pat mano vienas iš išsikeltų tikslų – perduoti žinias ir sukauptą patirtį dėstant Vilniaus universitete. Manau, kad pasisėmus žinių iš geriausių pasaulio universitetų būtų galima pristatyti naujausius tyrimus ir pasidalinti geriausiais metodais, vystomais šioje srityje. Šią kryptį bandyčiau įgyvendinti nesvarbu ar pasirinkčiau doktorantūros kelią, ar tyrimo ir plėtros įmonėse kelią,“- vizija dalinasi Paulius.

Priimdamas MJJ fondo stipendiją Paulius įsipareigojo studijų metais savo žiniomis dalintis straipsniuose ir vaizdo dienoraščiuose. Po studijų Paulius darbus tęs Lietuvoje. Siekiant įgalinti Lietuvą kurti norintį jaunimą, MJJ fondas jų magistro studijų programoms geriausiuose pasaulio universitetuose šiais metais skiria 53 000 Eur. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

„Noriu toliau didinti žinių bagažą, kuris prisidėtų prie šios įdėjos vystymo, tad įstojau į konkurencingą „European Master‘s in Food Studies“ programą, kuri vyksta keturiuose pirmaujančiuose maisto technologijų universitetuose – „Wageningen University & Research“, „University College Cork“, „Lund University“ ir „AgroParisTech“. Ši magistrantūros programa, apart maisto technologijų žinių, suteikia maisto verslo vadybos, komandinio darbo bei projektų valdymo įgūdžių mokantis kursų, lankant įvairias maisto įmones, atliekant praktiką laboratorijose bei atliekant dviejų metų projektą su komanda“, – netrukus prasidėsiančias studijas giria Lukas.

Įgijęs žinių studijų metu geriausiuose maisto technologijų universitetuose Lukas ketina Lietuvai atnešti naujų įdėjų bei pasidalinti savo žiniomis. „Wageningen University & Research“ apart maisto srities, yra gerai žinomas pasaulyje kaip universitetas sutelkęs dėmesį į 21-ojo amžiaus problemas, tokias kaip ekologijos krizė. Pasisėmęs tvarios maisto industrijos mokymais, Lukas sieks prisidėti prie „žalios“ bei sveikos maisto industrijos Lietuvoje su savo įdėjomis bei patirtimi.

„Šios magistrantūros studijų metu taip pat gausiu galimybę mokytis „University College Cork“ universitete Airijoje, kuriame pagerinsiu savo gabumus maisto verslo vadybos, marketingo bei tiekimo grandinės sferose. Šie gabumai yra itin svarbūs norint matyti savo sukurtą inovaciją ne tik laboratorijose, bet ir parduotuvių lentynose, kur šie gali pagerinti žmonių gyvenimus. Tolimesnį studijų etapą tęsiu „AgroParisTech“ univesitete Prancūzijoje, kuriame gilinsiuos į maisto gamybos inžinerinius procesus bei mikrobiologinę saugą. Ši maisto technologijų dalis yra itin svarbi sprendžiant gamybos masto didinimo problemas bei energijos ir kitų išteklių optimizavimą, kas yra ypač svarbu šiame amžiuje. Galiausiai, „Lund University“ universitete Švedijoje dirbsiu su komanda ties dviejų metų trukmės projekto pabaigimu, kurio metu spręsime maisto startuolių užduotas problemas. Dažnai mes užsiminame, jog tendencijos ir technologijos keliauja iš vakarų į rytus, tačiau aš norėčiau pastūmėti Lietuvą maisto sektoriuje ir svajoju, jog vieną dieną mūsų šalis bus maisto inovacijų kraštas. Mano manymu, Lietuva yra pasiruošusi žengti sekantį žingsnį maisto sektoriuje bei yra atvira inovacijomis“, – dalina Lukas.

Priimdamas MJJ fondo stipendiją Lukas įsipareigojo studijų metais savo žiniomis dalintis straipsniuose ir vaizdo dienoraščiuose. Po studijų Lukas darbus tęs Lietuvoje. Siekiant įgalinti Lietuvą kurti norintį jaunimą, MJJ fondas jų magistro studijų programoms geriausiuose pasaulio universitetuose šiais metais skiria 53 000 Eur. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

 

 

Sara įsitikinusi, kad po magistro studijų būs dar arčiau pokyčio visai švietimo sistemai Lietuvoje. Jos tikslas yra dirbti tiesiogiai su švietimu, skiriant dėmesį mokyklos bendruomenei, jos reikšmei, emocinei aplinkai ir jos svarbai. Baigus magistro studijas Sara sieks dirbti ekspertinėse švietimo grupėse, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje bei dirbti kartu su interesinėmis grupėmis. Granto laureatė neabejoja, kad tai atneš teigiamų rezultatų visai šaliai nes būtent UCL švietimo filosofijos studijos pasižymi ekspertiniu ruošimu, pagrindų išmanymu, visapusišku suvokimu, patyrusiais dėstytojais.

Priimdama MJJ fondo stipendiją Sara įsipareigojo studijų metais savo žiniomis dalintis straipsniuose ir vaizdo dienoraščiuose. Po studijų Sara darbus tęs Lietuvoje. Siekiant įgalinti Lietuvą kurti norintį jaunimą, MJJ fondas jų magistro studijų programoms geriausiuose pasaulio universitetuose šiais metais skiria 53 000 Eur. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

 

Įveikęs didelį stojimo konkursą – iš 600 kandidatų buvo atrinkti tik 20 studentų, Lukas nekantrauja susipažinti su gabiais studentais iš kitų valstybių, bei pasaulinio lygio akademiniu personalu. Šis universitetas taip pat turi prieigas prie moderniausių technologijų su kuriomis dirbant Lukas tikisi įgauti neįkainojamos patirties. Pasak vaikino, mašininio mokymosi ir mašinų intelekto programa yra viena stipriausių savo srities programų pasaulyje, suteikianti aukščiausio lygio edukaciją bei prieigą prie vienos stipriausių akademinių bendruomenių pasaulyje.

„Baigęs studijas Kembridžo universitete grįšiu su lyderiaujančio pasaulyje universiteto patirtimi. Planuoju dalintis išmoktomis žiniomis tiek apie studijas universitete, tiek specifiniais dalykais iš programos. Sieksiu įstoti į Lietuvos dirbtinio intelekto asociaciją, prisidėti prie jos veiklų organizavimo, kad šios srities populiarumas ir reikšmė augtų Lietuvoje. Mano tikslas baigus studiją pradėti darbą mašininio mokymosi analitiku arba mašininio mokymosi inžinieriumi technologijų ir inovacijų įmonėje Lietuvoje. Tikiuosi prisidėti prie naujų mašininio mokymosi modelių kūrimo ir jų pritaikymo Lietuvoje. Labiausiai norėčiau prisidėti prie natūralios kalbos apdorojimo lietuvių kalbai. Šiuo metu įrankiai susiję su balso atpažinimu, vertimu, ar kalbos generavimu retai palaiko lietuvių kalba. Todėl norėčiau dirbti prie šių technologijų, nes tikiu, kad jos yra labai svarbios šiuolaikinėje visuomenėje, tačiau jomis lietuviai negali pilnai pasinaudoti“, – savo planais dalinasi Lukas.

Priimdamas MJJ fondo stipendiją Lukas įsipareigojo studijų metais savo žiniomis dalintis straipsniuose ir vaizdo dienoraščiuose. Po studijų Lukas darbus tęs Lietuvoje. Siekiant įgalinti Lietuvą kurti norintį jaunimą, MJJ fondas jų magistro studijų programoms geriausiuose pasaulio universitetuose šiais metais skiria 53 000 Eur. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

„Šiose studijose sukauptas žinias norėčiau panaudoti kuriant matematikos ir informatikos švietimo platformą mokiniams ir studentams. Apie nepakankamą matematikos švietimo lygį kasmet mums liudija valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatai. Studijuodamas Vilniaus universitete pastebėjau, kad daugumai matematikos krypčių studentų trūksta ne motyvacijos ar jėgų mokytis, o mokyklinių matematikos žinių, išlavintologinio mąstymo bei apskritai mokėjimo mokytis. Tad esu linkęs tikėti, kad prastų rezultatų problema

slypi būtent dabartinėje matematikos mokymo metodologijoje, kurią galima keisti pasitelkiant inovatyvius ir į supratimą orientuotus sprendimus. Naujai kuriama edukacinė platforma kokybišką matematinį švietimą padarytų prieinamą ne tik didesnei daliai Lietuvos moksleivių, bet ir studentų. ETH Zurich universitete sukauptos ir Lietuvos studentams perteiktos statistinės ir dirbtinio intelekto žinios leistų paruošti pakankamą kiekį

aukščiausios klasės statistikos ir duomenų mokslo specialistų. Tokiu būdu būtų patenkinta ateityje visdidėsianti statistinių krypčių išsilavinimą turinčių profesionalų paklausa, o tai Lietuvai suteiktų pranašumą informacinių technologijų srityje prieš kitas panašios ekonomikos šiaurės ir vidurio Europos valstybes“, – savo motyvacija dalinasi Gustas.

Priimdamas MJJ fondo stipendiją Gustas įsipareigojo studijų metais savo žiniomis dalintis straipsniuose ir vaizdo dienoraščiuose. Po studijų Gustas darbus tęs Lietuvoje. Siekiant įgalinti Lietuvą kurti norintį jaunimą, MJJ fondas jų magistro studijų programoms geriausiuose pasaulio universitetuose šiais metais skiria 53 000 Eur. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

 

Aistė Liuka tiki, kad šios stipendijos suteikimas yra ne tik asmeninis įvertinimas, bet ir stiprus pripažinimas akademinių kultūros ir meno mokslų vertingumo tarp kitu akademiniu disciplinų.

‘Meno istorijos studijų magistrą rinkausi, nes noriu skirti laiko ir dar giliau įsigilinti į ideologinius ir institucinius Rytų Europos konceptualizmo bruožus. Tam tinkamą aplinką matau būtent viename seniausių meno istorijos institutų Didžiojoje Britanijoje, The Courtauld Institute Londone. Nors šio departamento mokymo tradicijos susiformavo XIX-ame amžiuje ir buvo formuojami tokių įtakingų tyrėjų kaip Ernst‘as Gombrich‘as, dabartinės mokymo programos yra vienos iš progresyviausių pasaulyje, atliepiančios į feministines ir queer teorijų įtakas. Šiame institute didelis profesorių ir akademikų dėmesys skiriamas Rytų Europos meno tyrimams. skirtą modernaus ir šiuolaikinio Rytų meno kanono aptarimui. Siauro meno judėjimo tyrimo metu sieksiu suprasti, kaip pasauliniai ekspertai permąsto Rytų ir Vakarų šiuolaikinio meno įtakas ir tikiuosi, kad galėsiu jų svarstomus klausimus įvesti į Lietuvos kultūros tyrimo ir suvokimo procesus. Ši stipendija yra beprecedentė galimybė, suteikianti vietos ir erdvės, tobulėti akademinėje karjeroje, kuri padės siekti tikslų Lietuvos meno institucijose”, – apie savo pasirinkimą ir studijas pasakoja Aistė Liuka Jonynaitė.

 

Informacinių technologijų vadybos bei skaitmeninių inovacijų studijų kryptį LSE universitete pasirinko, nes dažnai galvojant apie didelių inovacijų vertę ekonomikai ir jų nešamą materialinę gerovę pamirštama, kaip smarkiai jos veikia visuomenės interesus. Dovilė tiki, jog tam, kad kuriami nauji technologiniai sprendimai ar tobulinami esami turėtų apčiuopiamą naudą ne tik juos sukūrusiems asmenims, svarbu mokyti būsimus vadovus tvarios socialinės transformacijos. Būtent LSE universiteto siūloma programa yra tarpdisciplinari ir gali pasiūlyti į technologijas orientuotas studijas, kurios dėstomos, pasitelkiant unikalų visuomeninio poveikio atskaitos tašką.

“Tai man rūpi todėl, jog žaugau kaimo aplinkoje, kur didžioji dauguma gyventojų priklauso tautinei mažumai. Jau paauglystės metais aktyviai savanoriaudavau organizacijose dirbančiose su vaikais. Savo vasaras leisdavau „Matiškės” stovyklos vadovo pozicijoje, o studijų metais savanorystę stovykloje pakeičiau į VŠĮ „Sotas” dienos centro lankymą. Šalia šių veiklų, turėjau galimybę mokytis verslo studijų viename geriausių privačių universitetų Lietuvoje. Tokios įvairios patirtys leido formuotis plačiam Lietuvos visuomenės suvokimui, nes savo akimis galėjau pamatyti ir suprasti, kaip atrodo skirtingiems socialiniams sluoksniams priklausančių žmonių kasdienybė, svajonės ir galimybės. Būtent tai skatina norą daug žadančias technologijas sujungti su darniu visuomenės vystymuisi”, – dalinasi Dovilė.

Priimdama MJJ fondo stipendiją Dovilė įsipareigojo studijų metais savo žiniomis dalintis straipsniuose ir vaizdo dienoraščiuose. Po studijų Dovilė darbus tęs Lietuvoje.

Siekiant įgalinti Lietuvą kurti norintį jaunimą, MJJ fondas jų magistro studijų programoms geriausiuose pasaulio universitetuose šiais metais skiria 53 000 Eur. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

 

Investicijų raunde taip pat dalyvavo esamas investuotojas, pasaulinis Švedijoje veikiantis akseleratorius „Antler“ bei Švedijos ir Lietuvos verslo angelai. Investicija bus naudojama komandos plėtrai, platformos tobulinimui bei mažmeninės prekybos partnerių Lietuvoje, Švedijoje bei Lenkijoje integracijai.

„Gig economy sektorius Europoje itin sparčiai auga. Viskas prasidėjo per pandemiją, o dabar Europai išgyvenant karą ir milžinišką pabėgėlių srautą, jaučiame, kad kuriame jau ne tik išskirtinį technologinį sprendimą, bet ir dalyvaujame svarbioje socialinėje darbo rinkos transformacijoje. Mūsų paslauga įgalina jautresnes socialines grupes – jaunimą, pabėgėlius, senjorus – užsidirbti papildomai, tuo pačiu sprendžiant opias mažmeninės prekybos sektoriaus problemas. Džiaugiamės sekmingai pritraukę investiciją, kuri leis dar sparčiau vystyti laikino padirbėjimo platformą.”, – sako startuolio CEO Paulius Vėželis.

„Traxlo“ įkūrėjai Paulius Vėželis ir Almantas Zemblys vysto mobilią aplikaciją, kuri bet kuriam Lietuvos ir Švedijos gyventojui sudarys sąlygas uždirbti iš nedidelių, vienkartinių darbų šalia jų gyvenamosios vietos esančiose maisto prekių parduotuvėse. Mobilioje aplikacijoje realiu laiku galima stebėti atsirandančius lentynų priežiūros, prekių iškrovimo, produktų galiojimo laiko tikrinimo ir panašius darbus. Atlygis už didesnės apimties užduotį gali siekti ir 40 EUR.

Visuotiniais darbuotojų trūkumo laikais „Tasku“ aplikacijos naudą supranta ir prekybininkai, kurie aktyviai jungiasi į startuolio kuriamą platformą ir realiu laiku siūlo darbus žmonėms, gyvenantiems netoli vienos ar kitos tinklo parduotuvės. „Šiandien jau turime sutartis su keliais Lietuvos mažmeninės prekybos tinklais bei produktų gamintojais,  netrukus vis daugiau Vilniaus ir kitų miestų gyventojų galės padirbėti atlikdami užduotis kaimynystėje esančiose parduotuvėse. Mūsų planuose – didelė Europos rinkos dalis, tad aktyviai vystome bendradarbiavimą ir su Skandinavijos, Lenkijos mažmeniniais prekybininkais. Jau dirbame su Švedijos „HonestBox“ tinklu, „EVERY Where Retail” platforma, planuose startas ir su kitais Švedijos tinklas”, – pasakoja Paulius Vėželis, vienas „Traxlo“ įkūrėjų.

Lietuvių vystoma padirbėjimo platforma susidomėjo ir vienas didžiausių Lenkijos mažmenininkų „Żabka“. Bendrovė buvo atrinkta ir šiuo metu dalyvauja “Żabka Future Lab” programoje, kurią kuruoja „Huge Thing“ rizikos kapitalo fondas bei mažmeninės prekybos grupė „Żabka Group“. Programos tikslas – atrinkti jaunas regiono technologijų įmones su perspektyviausiomis inovacijomis, kurioms bus suteikta galimybė išbandyti sprendimus Lenkijos rinkoje. „Żabka Group“ valdo 8000 įprastų maisto prekių parduotuvių ir didžiausią Europoje parduotuvių be kasų tinklą „Żabka Nano“, kuris prekybos vietų skaičiumi lenkia net tokią milžinę kaip „Amazon” ir jos „Just Walk Out“ partuvių tinklą.

„Padirbėjimo ekonomika transformuos mažmeninės prekybos rinką, jau šiandien atsiranda vis naujų parduotuvių formatų, kur pirkėjai patys apsiperka be pardavėjų pagalbos, arba prekes surenka ir pirkėjams išvežioja kurjeriai. Tokioje greitai besikeičiančioje rinkoje lankstūs gig work darbo būdai yra rinkos ateitis, o tokie sprendimai, kaip „Tasku“, yra tikras išsigelbėjimas prekybininkams, kurie vargsta ieškodami vis naujų darbuotojų”, – sako Kasparas Jurgelionis, „Iron Wolf Capital“ vadovaujantysis partneris.

„Džiaugiamės radę investuotojus su tomis pačiomis vertybėmis. Mums svarbu apjungti technologines inovacijas su svarbiu socialiniu projekto aspektu. Suteikdami naujas lankstaus darbo galimybes, skatiname vietos bendruomenių integraciją, prisidedame prie socialinės atskirties mažinimo. Naujausios technologijos privalo palengvinti žmonių kasdienybę ir darbą, tad sutelksime visą dėmesį būtent į socialinį mūsų platformos aspektą, kad inovacijų teikiamas naudas galėtų pajusti mažiau įsidarbinimo galimybių turintys visuomenės nariai ir ypač šiuo sunkiu visiems laikotarpiu”, – sako Paulius Vėželis, „Traxlo“ bendraįkūrėjas.