Per pirmus tris veiklos metus MJJ fondas jau paskyrė 1 251 000 Eur grantų paramą į Lietuvą grįžtantiems akademikams, studentams ir verslo kūrėjams, kurie gali ir nori prisidėti prie mūsų šalies ateities kūrimo. Studentams dėsto ir tyrimus Lietuvos universitetuose bei mokslo slėniuose jau vykdo 21 su fondo atlygio grantais grįžęs mokslininkas.

„Kasmet fondas skelbia Mokslo konkursą ir atrinktiems, grįžti į Lietuvą mokslinius tyrimus norintiems tęsti mokslininkams skiria finansinį atlygį. Taip dvigubindami universitetų atlyginimus prisidedame prie mūsų švietimo įstaigų ir mokslo centrų konkurencingumo pritraukiant geriausius protus. Per tris veiklos metus Mokslo grantams jau paskirta daugiau nei 600 tūkst Eur. Nuosekliai augančios tyrėjų bendruomenės patirtis, žinios, inovatyvūs tyrimai vertingi universitetų bendruomenei, o ateityje, daliai jų savo inovacijų pagrindu sukūrus verslus, būtų stambi ekonominė pridėtinė vertė Lietuvai“, – sako MJJ fondo vadovė Kotryna Stankutė-Jaščemskienė. Praėjusią savaitę fondas paskelbė, jog šiais metais fondo grantus gavę septyni gabūs mokslininkai į Lietuvą tęsti mokslinių tyrimų ir dėstyti atvyksta iš JAV, Prancūzijos, JK, Kolumbijos, Švedijos, Lenkijos.

Fondo grantus vykti studijuoti geriausių pasaulio universitetų magistro programas jau gavo 17 jaunuolių, iš viso – 371 tūkst. Eur. Fondo vadovė džiaugiasi, jog baigę studijas užsienyje visi grįžta pilni idėjų ir energijos kurti Lietuvai. O studijuojantys, kas kelis mėnesius, video paskaitomis dalinasi gautomis žiniomis ir įdomiausiomis savo sričių naujienomis #ŽiniosLietuvai projekte. Taip palaikomas asmeninis ryšys, ugdomos kompetencijos ir kuriama žingeidi bendruomenė.

Filantropiniai mokslo ir žinių grantai teikiami asmenims norintiems prisidėti prie Lietuvos augimo, o fondo verslo krypties investicijos – startuoliams, kuriantiems technologinius sprendimus švietimo inovacijoms, įsidarbinimo patogumui bei mokslinių tyrimu pagrindu kuriamiems sveikatos gerovės sprendimams. MJJ fondas jau investavo į įmones „ThermoPharma“, „Randu.lt“, „Digiklasė“ ir netrukus paskelbs savo ketvirtąją jungtinę investiciją. Pet tris metus į fondo prioritetines kryptis atitinkančius startuolius fondas investavo 180 tūkst Eur.

Praėjusiais metais MJJ fondas drauge su partneriais įsigijo Vilniaus verslo kolegiją. Ši aukštoji mokykla pasirinkta dėl jos ilgametės patirties, aukšto studentų įsidarbinimo ir darbdavių vertinimo indekso bei verslumą ugdančių studijų programų. „MJJ fondas investuoja į švietimą, mokslą bei žinias, nes tikiu, jog tai yra visos mūsų šalies klestėjimo pagrindas. O ši strateginė investicija yra į aukštąjį mokslą. Tai pagrindas, padėsiantis netolimoje ateityje įgyvendinti ir kitą fondui svarbią ambiciją – sukurti lyderiaujančią svetingumo viešbučių verslui specialistus ruošiančią programą, skirtą jauniems profesionalams“, – sako fondo įkūrėjas Marius Jakulis Jason.

Beveik 100 tūkst. Eur grantų suteikta ir svarbioms Lietuvai socialinėms ir švietimo iniciatyvoms, tokioms kaip mokytojų technologinio įgalinimo programa „Vedliai“, drauge su Lietuvos Junior Achievement vystomai moksleivių verslumo programai regionuose „X klasė“ ir kitoms.

MJJ fondo tvarumo užtikrinimas patikėtas Orion Wealth ir investuojamas fondo kapitalas auga: prieš tris metus pradinis Mariaus Jakulio Jason paskirtas fondo turtas 2021 gruodį siekė 8,23 mln Eur. MJJ fondo valdybos narys ir Orion Wealth vadovas Mindaugas Strėlis sako, jog per pirmuosius metus išgryninta fondo kryptis, nuveikti darbai ir sukurta fondo kapitalo investicinė strategija sukūrė stiprų pagrindą tvariai organizacijos veiklai. „Svarbiausia nebijoti daryti gerų darbų garsiai ir nebijoti jų daryti šiandien. Tik pavyzdžiu galime užkrėsti vieni kitus ir tik kartu galime pasiekti stiprių rezultatų“, – sako Orion Wealth vadovas, kuris drauge su fondo valdyba sieks bendrai veiklai pritraukti ir kitus filantropine veikla tikinčius verslininkus.

Marius Jakulis Jason į Lietuvą gyventi atvyko netrukus po Nepriklausomybės atgavimo 1992-aisiais. Per gyvenimo Lietuvoje metus Marius kartu su partneriais investavo, įkūrė:

• Advokatų kontorą „AAA Law„;
• Įmonę „AAA HOLDINGAS“, kuriai priklauso „Radisson Blu Royal Astorija Hotel, Vilnius” ir „Grand Hotel Kempinski Vilnius„;
• „Airport Hotels Fund” skirtą vystyti viešbučius prie Vilniaus, Krokuvos, Rygos ir kitų Europos oro uostų;
• “European Student Housing Fund” skirtą vystyti studentų bendrabučius Kaune, Vilniuje, Rygoje, Krokuvoje ir kituose miestuose;
• “ Vet” veterinarijos klinikų tinklą Lietuvoje ir kitose šalyse bei kuria veterinarijos ligoninę Vilniuje;
• „Vilniaus tarptautinė mokykla” ir „Erudito licėjus” privačias mokyklas.

Siekdamas pritraukti užsienyje doktorantūrą apsigynusius ir dirbančius mokslininkus, norinčius inovatyvius tyrimus tęsti Lietuvoje ir čia dėstyti studentams, per tris veiklos metus MJJ fondas  grantus suteikė 21 konkursą laimėjusiam mokslininkui.

„Kasmet fondas skelbia Mokslo konkursą ir atrinktiems, grįžti į Lietuvą mokslinius tyrimus norintiems tęsti mokslininkams skiria finansinį atlygį. Taip dvigubindami universitetų atlyginimus prisidedame prie mūsų švietimo įstaigų ir mokslo centrų konkurencingumo pritraukiant geriausius protus. Per tris veiklos metus Mokslo grantams jau paskirta daugiau nei 600 tūkst Eur. Nuosekliai augančios tyrėjų bendruomenės patirtis, žinios, inovatyvūs tyrimai vertingi universitetų bendruomenei, o ateityje, daliai jų savo inovacijų pagrindu sukūrus verslus, būtų stambi ekonominė pridėtinė vertė Lietuvai“, – sako MJJ fondo vadovė Kotryna Stankutė-Jaščemskienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, jog ambicingi ir inovatyvūs mokslininkai, kurie savo darbais prisidėtų ne tik prie Lietuvos ekonominio vystymosi, bet ir prie valstybės vardo garsinimo tarptautinėje mokslo arenoje, mums yra itin reikalingi. „Didžiuojamės atrinktais mokslininkais ir dėkojame MJJ fondui už reikšmingą iniciatyvą pritraukiant didžiausius šalies talentus, skatinant mokslo tarptautiškumą bei mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Valstybė taip pat didina finansavimą moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai – šiemet beveik trečdaliu, arba 44 mln. Eur, auga ir tyrėjų atlyginimai. Suvienytomis verslo, privačiomis ir valstybės pastangomis galime daug daugiau“, – sako ministrė.

Vieną iš mokslininkių į savo komandą pritraukęs KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas sako, jog bendradarbiaudami su fondu, universitetai gali prisitraukti perspektyvius mokslininkus ir mokslininkes su tarptautine patirtimi ir suteikti jiems galimybę kurti ateities Lietuvą. „MJJ fondo grantai yra lyg šviežaus oro gūsis Lietuvos aukštojo mokslo padangėje. Juk nėra vertingesnės investicijos nei investicija į žmogiškąjį kapitalą, kuris savo ruožtu kuria net tik naujas žinias, bet ir mokina studentus jas kurti.  Tokiu būdu mes užsukame šalies sėkmės ratą, kuris užtikrina mūsų ilgalaikį gebėjimą konkuruoti tarptautinėse rinkose ir išlikti patrauklia vieta kitų šalių investicijoms. Aš nuoširdžiai džiaugiuosi, kad, kaip fakulteto dekanas, galiu pasinaudoti MJJ fondo teikiamomis galimybėmis ir prisitraukti į savo bendruomenę tokius įdomius ir išskirtinius žmones kaip dr. Inga Popovaitė“.

Darbus Lietuvoje šiais metais pradedantys septyni mokslininkai planuoja steigti laboratorijas, kurti ryšius su užsienio partneriais, rašyti projektus tarptautiniam finansavimui, aktyviai žiniomis dalytis su studentais bei vystyti galimus projektus su verslu:

1. Mokslininkė dr. Ieva Vasiliauskaitė–Brooks į Lietuvą grįžta po 13 metų praleistų Švedijoje ir Prancūzijoje. Biochemikė, virusologė, struktūrinės biologijos specialistė, publikavusi straipsnius aukščiausio reitingo moksliniuose žurnaluose tokiuose kaip Nature ir Nature Communications, darbuosis Lietuvos sveikatos mokslų universitete. „Mano tikslas yra Lietuvoje sukurti membraninių baltymų tyrimų laboratoriją, analizuojančią erdvinę šių baltymų struktūrą. Mano žiniomis Lietuvoje šiuo metu nėra šią svarbią sritį vystančių laboratorijų. Taip pat planuoju vystyti bendradarbiavimą su Lietuvos biotechnologijos/farmacijos įmonėmis kuriant naujus tyrimų metodus ir ieškant efektyvesnių vaistų, veikiančių membraninius baltymus. Be to, norėčiau savo žiniomis pasidalinti su Lietuvos studentais kviesdama juos dirbti kartu ir/ar mokydama teorinius kursus universitete“, – apie savo tikslus pasakoja mokslininkė Ieva Vasiliauskaitė-Brooks. MJJ fondas džiaugiasi, jog grantu galės prisidėti prie šios mokslininkės atlygio steigimo dviems metams.

2. Mokslininkė dr. Aušra Baradokė į Lietuvą grįžta po penkerių metų praleistų prestižinėse nanodalelių sintezės, mikrofluidikos ir immunojutiklių mokslinių tyrimų grupėse. Chemijos krypties mokslų daktarė mokslinius tyrimus vykdė 8 – iose mokslinėse grupėse iš kurių 3 Lietuvoje ir 5 užsienio šalyse. Ji pat stažavosi Oksfordo universitete, kur sėkmingai publikavo aukšto lygio mokslinius straipsnius elektrocheminių jutiklių srityje. Šiuo metu gavusi ES ir MJJ fondo finansavimą, jutiklių tyrimus vykdys Valstybiniam mokslinių tyrimų institute, Fizinių ir technologijos mokslų centre ir savo žiniomis dalinsis Vilniaus Universitete. Ji Lietuvoje sieks suburti mokslinę grupę, su kuria kurs elektrochemijos matavimo metodus naujoms elektrocheminėms dangoms analizuoti, bei projektuos elektrocheminių sistemų ir lanksčių elektrodų prototipus masinei gamybai, bendradarbiaus su verslu. „Grįžti nusprendžiau, nes myliu Lietuvą, ir siekiu pasidalinti savo užsienio patirtimi bei žiniomis. Čia noriu pradėti savo kaip nepriklausomo tyrėjos karjerą, pritraukti finansavimą moksliniams tyrimams ir bendradarbiauti su tarptautinėmis mokslinėmis grupėmis“, – dalinasi Aušra.  MJJ fondas džiaugiasi, jog grantu galės prisidėti prie šios mokslininkės atlygio steigimo dviems metams.

3. Iš JAV į Lietuvą, Kauno technologijos universitetą grįžtančios dr. Ingos Popovaitės mokslinių tyrimų kryptys – kosmoso analogai, grupių elgesys kosmoso sąlygomis, didieji tekstiniai duomenys, kompiuteriniai kiekybiniai metodai. „Lietuvoje matau didelį potencialą savo, kaip mokslininkės, karjerai vystyti. Lietuva 2021 metais tapo asocijuota Europos Kosmoso Agentūros nare ir taip lietuviams atsivėrė naujos tarptautinio bendradarbiavimo galimybės kosmoso sferoje. Aš noriu vystyti žmogiškųjų faktorių (socialines) kosmoso studijas, ir manau, kad dabar Lietuvoje tam atsiveria daug galimybių. Taip pat noriu prisidėti prie socialinių mokslų absolventų analitinių ir technologinių įgūdžių lavinimo. Lietuvoje vis dar trūksta duomenų analizės specialistų, ir ypač turinčių socialinių ar elgsenos mokslų išsilavinimą. Manau, kad su savo žiniomis ir sugebėjimais tai tikrai galėsiu padaryti“, –  dalinasi Inga Popovaitė. Inga taip pat sieks prisidėti prie Lietuvos mokslo tarptautiškumo stiprinimo, dirbant su duomenimis iš JAV esančios Marso dykumos tyrimo stoties (Mars Desert Research Station), mezgant santykius su Lenkijoje esančia LunAres tyrimo baze ir kitais Europos mokslininkais, dirbančiais šioje srityje. Tai prisidės stiprinant Lietuvos konkurencingumą kosmoso tyrimų srityje.

4. Iš Univeristy of Glasgow į Lietuvą, FTMC grįžtančio dr. Vytauto Žičkaus mokslinių tyrimų kryptis – fluorescencijos mikroskopija. Tai yra galingas vaizdinimo metodas prisidėjęs prie daugelio atradimų įvairiose mokslo srityse, ypač ląstelių biologijoje. Fizikas Vytautas Žičkus kartu su FTMC plazmonikos ir nanofotonikos laboratorija ir Univeristy of Glasgow Extreme Light grupe tyrinėjantis kaip plazmoninės struktūros (pagamintos FTMC) įtakoja gyvų, fluorescuojančių ląstelių vaizdinimą, pritaikomą vėžinių ląstelių ir kitų sistemų tyrimams, mokslinę veiklą tęs iš Lietuvos. „Mano ilgalaikis planas yra vystyti bendradarbiavimą tarp Glazgo universiteto ir FTMC. Tikiuosi, kad tai man padės ateityje suburti savo taikomosios optikos ir vaizdinimo mokslinę grupę, kuri kurtų naujus vaizdinimo metodus, padėsiančius atsakyti į įvairius biomedicinos klausimus. Be specifinių mokslinių tikslų, taip pat tikiuosi prisidėti prie mokslo politikos kuriant geresnes sąlygas ateities mokslininkų kartoms. Mano nuomone, pastaraisiais metais sąlygos vykdyti pasaulinio lygio tyrimus Lietuvoje sparčiai gerėja. Ilgalaikės mokslininko karjeros perspektyvos Lietuvoje dabar yra geresnės nei pvz. Jungtinėje Karalystėje ar kitose vakarų šalyse. Bet svarbiausias “niukstelėjimas” grįžti buvo MJJ fondo parama – be ypač svarbios finansinės paramos, tokio fondo egzistavimas siunčia stiprų signalą, kad tarpautinė patirtis yra reikalinga ir vertinama Lietuvoje“, – apie savo tikslus ir pasirinkimą grįžti pasakoja Vytautas.

5. Į Lietuvą dėstyti ir kurti mokslinės grupės atvykusi kolumbietė dr. Maria Fernanda Torres Jimenez darbuosis VU gyvybės mokslų centre. Mokslininkė tyrinėja biologinę įvairovę ir evoliuciją pasitelkdama bioinformatiką, duomenų analizę ir duomenų vizualizavimą. Jos tyrimus skatina susidomėjimas pasaulinės biologinės įvairovės nykimo problemomis, įtraukiant bendruomenes. „Noriu Vilniaus universitete įkurti gamtosauginės genomikos tyrimų grupę, kuri pritrauktų studentus, besidominčius pasaulinės biologinės įvairovės nykimo problemomis ir organizmų genetinės variacijos stebėjimu. Daug metų tyrinėjusi tropinių gyvūnų ir augalų rūšių atsiradimą ir evoliuciją, atvykau į Lietuvą atsiveždama filogenomikos, genomo surinkimo ir populiacijos genomikos patirtį. Su komanda planuoju rinkti vietinių rūšių genominius duomenis jų genetinės įvairovės būklės stebėjimui ir jų atsparumo būsimiems klimato kaitos scenarijams nustatymui“, – dalinasi Maria Fernanda. Maria turi daugiau nei 10 metų darbo patirties biologinės įvairovės ir evoliucijos srityse. Bakalauro laipsnį įgijo Universidad de los Andes (Kolumbija), o Edinburgo ir Geteborgo universitetuose apsigynė doktorantūros laipsnį.

6. Iš Geteborgo universiteto į VU Gyvybės mokslų centrą grįžtančio biochemiko dr. Dariaus Šulskio mokslinių tyrimų kryptis – tirti baltymus, kurie dalyvauja įvairiuose galvos smegenų ligose (Alzheimerio, Parkinsono). Pagrindiniai tyrimų tikslai – nustatyti naujas baltymų sąveikas ir struktūras, kas prisidėtų prie geresnio supratimo apie jų mechanizmus ir leistų naujus farmacinius tyrimus. „Pasirinkęs studijuoti doktorantūrą Švedijoje, norėjau įgauti daugiau patirties ir naujų įgūdžių, kuriuos galėčiau panaudoti grįžęs į Lietuvą. Taip pat prie grįžimo į Lietuvą daug prisidėjo Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslo centras ir jo raida. GMC duoda visas galimybes atlikti aukšto lygio mokslinius tyrimus, kurie laisvai gali varžytis su žymiausiais pasaulio universitetų darbais“, – apie motyvaciją grįžti pasakoja Darius.

7. Mokslininkas Egidijus Auksorius po 16 metų studijų ir darbo JK, JAV, Prancūzijoje, Lenkijoje į Lietuvą, FTMC grįžo norėdamas įvairiose pasaulio mokslo institucijose sukauptą patirtį ir žinias panaudoti savoje šalyje. „Planuoju ne tik įkurti Optinės Koherentinės Tomografijos laboratoriją, bet taip pat prisidėti prie tarpdisciplininių mokslų plėtros Lietuvoje. Taip pat planuojame su Lietuvos oftalmologais jų praktikoje pritaikyti mano laboratorijoje vystomus Optinės Koherentinės Tomografijos metodus. Planuoju tęsti ir tarptautinį bendradarbiavimą su mokslininkais iš viso pasaulio, ypač su buvusiais kolegomis iš Lenkijos ir Prancūzijos mokslo institucijų”, – planais dalinasi Egidijus Auksorius. Šiuo metu FTMC savo laboratoriją kuriantis Egidijus, dar doktorantūros studijų metu Imperial College London sukonstravo super-rezoliucinį STED mikroskopą, kuris buvo pirmasis toks už jo išradėjo ir Nobelio premijos laureato Prof. S. Hell laboratorijos ribų. Keturių metų podaktarines studijas mokslininkas atliko Harvard Medical School, stažavosi Institut Langevin Paryžiuje, dirbo Varšuvoje. Grįžęs Egidijus Auksorius siekia išvystyti Lietuvoje naują mokslinę sritį – žmogaus akies mikroskopiją kuri gebėtų tiksliai diagnozuoti akies ligas ankstyvoje jų stadijoje. Šiuo metu tokios akies neurodegeneracinės ligos kaip glaukoma ar geltonosios dėmės degeneracija yra pagrindinė žmogaus aklumo priežastis, tačiau egzistuojantys standartiniai diagnozės metodai yra nepakankamo greičio ir erdvinės rezoliucijos, kad galėtų užregistruoti vaizdus tinkančius išsamiai akies tinklainės ligos diagnozei.

13 metus praleidusi užsienyje (3 metus Švedijoje ir 10 metų Prancūzijoje), kur mokėsi ir dirbo mokslinėse institucijose, Ieva grįžo dirbti Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Neuromokslų institute, kaip vyresnioji mokslo darbuotoja.

VU baigusi biochemijos bakalauro studijas, mokslus toliau tęsė Švedijoje, kur Uppsala universitete įgijo magistro laipsnį. Gavusi Marie Curie stipendiją doktorantūros studijoms prestižiniame Pastero institute Paryžiuje sėkmingai apsigynė daktaro disertaciją struktūrinės virusologijos srityje. Vėliau Ieva dirbo INSERM (Prancūzijos nacionaliniame sveikatos ir medicinos tyrimų institute), kuriame toliau tobulinosi struktūrinės biologijos srityje.
Dirbdama aukšto lygio pasaulinėse laboratorijose Ieva sukaupė reikalingą darbo su membraniniais baltymais patirtį ir įvaldė sudėtingas technologijas, leidžiančias analizuoti šiuos baltymus atominiame lygmenyje.

„Mano tikslas yra Lietuvoje sukurti membraninių baltymų tyrimų laboratoriją, analizuojančią erdvinę šių baltymų struktūrą. Mano žiniomis Lietuvoje šiuo metu nėra šią svarbią sritį vystančių laboratorijų. Taip pat planuoju vystyti bendradarbiavimą su Lietuvos biotechnologijos/farmacijos įmonėmis kuriant naujus tyrimų metodus ir ieškant efektyvesnių vaistų, veikiančių membraninius baltymus. Be to, norėčiau savo žiniomis pasidalinti su Lietuvos studentais kviesdama juos dirbti kartu ir/ar mokydama teorinius kursus universitete“, – apie savo tikslus pasakoja mokslininkė Ieva Vasiliauskaitė-Brooks.

Ieva sako, jog į Lietuvą grįžo, nes nori panaudoti savo per 13 metu užsienyje sukauptą patirtį kuriant ir plėtojant tarptautinio lygio mokslą Lietuvoje. „Mokydamasi ir dirbdama užsienyje sutikau daug gabių mokslininkų iš Lietuvos, dirbančių prestižinėse pasaulinėse laboratorijose. Vis pamąstydavau, kiek daug galėtume pasiekti mokslo srityje, jei didžioji dalis šių žmonių grįžtų dirbti į Lietuvą ir parvežtų savo patirtį, žinias, idėjas bei ryšius. Tad norėčiau savo pavyzdžiu paraginti ir kitus mokslininkus parvažiuoti į Lietuvą ir prisidėti prie mokslo vystymo Lietuvoje. Manau, kad Lietuvoje dabar turime galimybes vykdyti aukšto lygio tyrimus: galime naudotis ES finansavimo  projektais, turime daug smalsių ir darbščių studentų“, – dalinasi Ieva.

Siekdamas pritraukti užsienyje dirbančius mokslininkus, norinčius inovatyvius tyrimus tęsti Lietuvoje ir čia dėstyti studentams, MJJ fondas metų-dviejų laikotarpio grantams skyrė beveik 200 000 Eur. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

„Į Lietuvą nusprendžiau grįžti dėl kelių priežasčių. Čia matau didelį potencialą savo, kaip mokslininkės, karjerai vystyti. Lietuva 2021 metais tapo asocijuota Europos Kosmoso Agentūros nare ir taip lietuviams atsivėrė naujos tarptautinio bendradarbiavimo galimybės kosmoso sferoje. Aš noriu vystyti žmogiškųjų faktorių (socialines) kosmoso studijas, ir manau, kad dabar Lietuvoje tam atsiveria daug galimybių. Taip pat noriu prisidėti prie socialinių mokslų absolventų analitinių ir technologinių įgūdžių lavinimo. Lietuvoje vis dar trūksta duomenų analizės specialistų, ir ypač turinčių socialinių ar elgsenos mokslų išsilavinimą. Manau, kad su savo žiniomis ir sugebėjimais tai tikrai galėsiu padaryti“, –  dalinasi Inga Popovaitė.

Inga taip pat sieks prisidėti prie Lietuvos mokslo tarptautiškumo stiprinimo, dirbant su duomenimis iš JAV esančios Marso dykumos tyrimo stoties (Mars Desert Research Station), mezgant santykius su Lenkijoje esančia LunAres tyrimo baze ir kitais Europos mokslininkais, dirbančiais šioje srityje. Tai prisidės stiprinant Lietuvos konkurencingumą kosmoso tyrimų srityje.

2021 metų pabaigoje įsteigtas Lietuvos kosmoso technologijų klasteris liudija, kad Lietuva siekia auginti savo matomumą ir konkurencingumą kosmoso industrijoje. Inga savo tyrimais prisidės prie šios srities vystymo stiprinimo per žmogiškųjų faktorių (human factors) tyrimus.

Ingą į savo komandą pritraukęs KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas sako, jog jį ypatingai džiugina dr. Popovaitės gebėjimas integruoti “kietuosius” ir “minkštuosius” mokslus vienoje tyrimų srityje. Jos programavimo ir duomenų analitikos įgūdžiai puikia dera su šio KTU fakulteto strategija hibridizuoti socialinius ir humanitarinius mokslus, įtraukiant daugiau IT ir kitų technologinių įrankių ir sprendimų tiek studijose (perduodant tuos įgūdžius studentams), tiek ir moksliniuose tyrimuose.

Siekdamas pritraukti užsienyje dirbančius mokslininkus, norinčius inovatyvius tyrimus tęsti Lietuvoje ir čia dėstyti studentams, MJJ fondas metų-dviejų laikotarpio grantams skyrė beveik 200 000 Eur. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

 

„Noriu Vilniaus universitete įkurti gamtosauginės genomikos tyrimų grupę, kuri pritrauktų studentus, besidominčius pasaulinės biologinės įvairovės nykimo problemomis ir organizmų genetinės variacijos stebėjimu. Daug metų tyrinėjusi tropinių gyvūnų ir augalų rūšių atsiradimą ir evoliuciją, atvykau į Lietuvą atsiveždama filogenomikos, genomo surinkimo ir populiacijos genomikos patirtį. Su komanda planuoju rinkti vietinių rūšių  duomenis jų genetinės įvairovės būklės stebėjimui ir jų atsparumo būsimiems klimato kaitos scenarijams nustatymui“, – dalinasi Maria Fernanda.

Ilgainiui Maria nori užmegzti ryšius tarp Lietuvos ir Lotynų Amerikos šalių, skatinti tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą, leidžiantį lietuviams prisidėti prie pasaulinės biologinės įvairovės tyrimų.

Maria taip pat dėstys Filogenomikos ir bioinformatikos programą magistrantūros studentams, bei Biologinę įvairovę ir žmones bakalauro studentams.

Maria turi daugiau nei 10 metų darbo patirties biologinės įvairovės ir evoliucijos srityse. Bakalauro laipsnį įgijo Universidad de los Andes (Kolumbija), kur daugiausia dėmesio skyrė ekologiniams skruzdžių ir augalų bendrystės veiksniams Kolumbijos žemumų miškuose. Studijų M.Sc. Universidad de los Andes metu sukūrė molekulinius brūkšninius kodus augalams ir vabzdžiams identifikuoti ir bendradarbiavo atliekant ekologinius tyrimus apie augalų ir gyvūnų bendruomenius ryšius.

Edinburgo ir Geteborgo universitetuose doktorantūros studijų metu Maria tyrimų kryptį sustiprino evoliucijos ir biologinės įvairovės srityse, tobulinant savo bioinformatikos, duomenų analizės ir duomenų vizualizavimo įgūdžius. Jie sudaro mokslininkės šiandieninių tyrimų pagrindą, kurį Maria taip pat nori perduoti savo studentams.

Siekdamas pritraukti užsienyje dirbančius mokslininkus, norinčius inovatyvius tyrimus tęsti Lietuvoje ir čia dėstyti studentams, MJJ fondas metų-dviejų laikotarpio grantams skyrė beveik 200 000 Eur. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

 

Fluorescencijos mikroskopija yra galingas vaizdinimo metodas prisidėjęs prie daugelio atradimų įvairiose mokslo srityse, ypač ląstelių biologijoje. Medžiagos, turinčios fluorescencijos sąvybių, sužadintos vienos spalvos šviesa po mažiau nei kelių nanosekundžių pradeda šviesti kitos spalvos šviesa. Ši savybė suteikia ląstelėms didesnį kontrastą kai jos yra vaizdinamos. Šis kontrasto sustiprinimas leidžia pamatyti struktūras, kurios kitaip nebūtų matomos.

Fizikas Vytautas Žičkus kartu su FTMC plazmonikos ir nanofotonikos laboratorija ir Univeristy of Glasgow Extreme Light grupe tyrinėja kaip plazmoninės struktūros (pagamintos FTMC) įtakoja gyvų, fluorescuojančių ląstelių vaizdinimą, pritaikomą vėžinių ląstelių ir kitų sistemų tyrimams.

„Mano projekto mokslinė idėja yra panaudoti specialiai pagamintas plazmonines-nanofotonines struktūras, kurios gali įvairiai sąveikauti su šviesa krentančia ant jų. Pavyzdžiui, šios struktūros gali sustiprinti fluorescencijos signalą – tai reiškia, kad reikia mažiau apšvietos, kuri žąlinga ląstelėms. Dabartinės vaizdinimo sistemos leidžia pasirinkti du iš trijų variantų, kas praktikoje riboja tiriamus procesus arba labai prailgina matavimus. Pavyzdžiui, vaizdinimas su didele apšvieta išgaus kokybiškus vaizdinius, tačiau gyvoms ląstelėms šviesos perteklius yra žalingas (panašiai kaip odos nudegimas nuo saulės).

Sėkmingo projekto įgyvendinimo atveju, galėtume pasiekti visus tris vaizdinimo faktorius: vaizdinio kokybę, vaizdinimo greitį, mėginio (ląstelės) gyvybingumą. Tai leistų sukurti naują vaizdinimo metodologiją, įgalinančią atlikti anksčiau nepasiekiamus matavimus“, – moksliniais tikslais dalinasi Vytautas.

„Mano ilgalaikis planas yra vystyti bendradarbiavimą tarp Glazgo universiteto ir FTMC. Tikiuosi, kad tai man padės ateityje suburti savo taikomosios optikos ir vaizdinimo mokslinę grupę, kuri kurtų naujus vaizdinimo metodus, padėsiančius atsakyti į įvairius biomedicinos klausimus. Be specifinių mokslinių tikslų, taip pat tikiuosi prisidėti prie mokslo politikos kuriant geresnes sąlygas ateities mokslininkų kartoms“, – apie savo tikslus Lietuvoje pasakoja Vytautas.

“Mano nuomone, pastaraisiais metais sąlygos vykdyti pasaulinio lygio tyrimus Lietuvoje sparčiai gerėja. Ilgalaikės mokslininko karjeros perspektyvos Lietuvoje dabar yra geresnės nei pvz. Jungtinėje Karalystėje ar kitose vakarų šalyse. Lietuvos mokslinė bendrija turi potencialą didinti savo įtaką globaliame kontekste. Svarbiausias “niukstelėjimas” grįžti buvo MJJ fondo parama – be ypač svarbios finansinės paramos, tokio fondo egzistavimas siunčia stiprų signalą, kad tarpautinė patirtis yra reikalinga ir vertinama Lietuvoje“, – apie motyvaciją grįžti dalinasi Vytautas Žičkus.

Siekdamas pritraukti užsienyje dirbančius mokslininkus, norinčius inovatyvius tyrimus tęsti Lietuvoje ir čia dėstyti studentams, MJJ fondas metų-dviejų laikotarpio grantams skyrė beveik 200 000 Eur. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

Taip pat stažavosi Oksfordo universitete, kur sėkmingai publikavo aukšto lygio mokslinius straipsnius elektrocheminių jutiklių srityje. Šiuo metu gavusi ES ir MJJ fondo finansavimą, jutiklių tyrimus vykdys Valstybiniam mokslinių tyrimų institute, Fizinių ir technologijos mokslų centre ir savo žiniomis dalinsis Vilniaus Universitete.

Ji Lietuvoje sieks suburti mokslinę grupę, su kuria kurs elektrochemijos matavimo metodus naujoms elektrocheminėms dangoms analizuoti, bei projektuos elektrocheminių sistemų ir lanksčių elektrodų prototipus masinei gamybai, bendradarbiaus su verslu.

Aušros Baradokės didžiausia motyvacija yra prisidėti prie Lietuvos augimo savo įgyta 5 metų tarptautine patirtimi užsienio universitetuose. Grįžusi į Lietuvą, ji tęsia glaudų tarptautinį bendradarbiavimą su mokslininkais užsienio universitetuose ir siekia prisidėti prie verslo vystymo jutiklių srityje.

„Grįžti nusprendžiau, nes myliu Lietuvą, ir siekiu pasidalinti savo užsienio patirtimi bei žiniomis. Čia noriu pradėti savo kaip nepriklausomo tyrėjos karjerą, pritraukti finansavimą moksliniams tyrimams ir bendradarbiauti su tarptautinėmis mokslinėmis grupėmis“, – dalinasi Aušra.

Siekdamas pritraukti užsienyje dirbančius mokslininkus, norinčius inovatyvius tyrimus tęsti Lietuvoje ir čia dėstyti studentams, MJJ fondas metų-dviejų laikotarpio grantams skyrė beveik 200 000 Eur. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

„Ketinu tirti baltymus, kurie dalyvauja įvairiuose galvos smegenų ligose (Alzheimerio, Parkinsono). Pagrindiniai tikslai yra nustatyti naujas baltymų sąveikas ir struktūras, kas prisidėtų prie geresnio supratimo apie jų mechanizmus ir leistų naujus farmacinius tyrimus. Tuo pačiu metu, ruošiu paraiškas Europos molekulinės biologijos organizacijos (EMBO) ir Marie Skłodowska-Curie po doktorantūros projektams, kurių dėka galima būtų praplėsti tyrimų apimtis ir sukurti naujas bendradarbiavimo sritis su Švedijos universitetais. Tikiuosi sėkminga darbo pradžia atvers kelius tolimesnei mokslinei plėtrai“, – apie mokslinių tyrimų planus pasakoja Darius.

Biochemijos bakalaurą ir magistrą baigęs Vilniaus Universitete doktorantūros studijoms Darius išvyko į Björn Burmann grupę, Geteborgo Universitete, Švedijoje. Čia mokslininkas dirbo su branduolių magnetinio rezonanso spektroskopija (BMR). Naudojant šią metodiką, tyrinėjo kaip bakterijų baltymai sąveikaują tarpusavyje ir jų struktūrinius pokyčius priklausant nuo aplinkos sąlygų. Vienas iš pagrindinių atradimų buvo, proteazės DegP savi reorganizavimas aukštesnėse temperatūrose iš šešių baltymo vienetų komplekso į trijų baltymų vienetų kompleksą, taip pagerinant DegP fermentinį aktyvumą.

„Mane visada domino Lietuvos gyvybės mokslų perspektyvos. Pasirinkęs studijuoti doktorantūrą Švedijoje, norėjau įgauti daugiau patirties ir naujų įgūdžių, kuriuos galėčiau panaudoti grįžęs į Lietuvą. Taip pat prie grįžimo į Lietuvą daug prisidėjo Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslo centras ir jo raida. GMC duoda visas galimybes atlikti aukšto lygio mokslinius tyrimus, kurie laisvai gali varžytis su žymiausiais pasaulio universitetų darbais“, – motyvacija grįžti dalinasi Darius Šulskis.

Siekdamas pritraukti užsienyje dirbančius mokslininkus, norinčius inovatyvius tyrimus tęsti Lietuvoje ir čia dėstyti studentams, MJJ fondas metų-dviejų laikotarpio grantams skyrė beveik 200 000 Eur. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

„Po 16 metų studijų ir darbo JK, JAV, Prancūzijoje, Lenkijoje grįžau norėdamas įvairiose pasaulio mokslo institucijose sukauptą patirtį ir žinias panaudoti savoje šalyje. Planuoju ne tik įkurti Optinės Koherentinės Tomografijos laboratoriją, bet taip pat prisidėti prie tarpdisciplininių mokslų plėtros Lietuvoje. Tuo tikslu jau pradėjau bendradarbiauti su Gyvybės mokslų centru (GMC) optinės mikroskopijos srityje. Taip pat planuojame su Lietuvos oftalmologais jų praktikoje pritaikyti mano laboratorijoje vystomus Optinės Koherentinės Tomografijos metodus. Planuoju tęsti ir tarptautinį bendradarbiavimą su mokslininkais iš viso pasaulio, ypač su buvusiais kolegomis iš Lenkijos ir Prancūzijos mokslo institucijų”, – planais dalinasi Egidijus Auksorius.

Šiuo metu FTMC savo laboratoriją kuriantis Egidijus, dar doktorantūros studijų metu Imperial College London sukonstravo super-rezoliucinį STED mikroskopą, kuris buvo pirmasis toks už jo išradėjo ir Nobelio premijos laureato Prof. S. Hell laboratorijos ribų.

Keturių metų podaktarines studijas mokslininkas atliko Harvard Medical School kur įvaldė naują technologiją: pilnojo lauko optinę koherentinę tomografiją (angl. FF OCT) ir jos taikymą medicinoje. Ši technologija leidžia registruoti tridimensinius biomedicininių objektų vaizdus. Naudodamas šia technologiją stažuotės Institut Langevin Paryžiuje metu Egidijus sukūrė vidinių pirštų antspaudų skanerį biometriniams tikslams apie kurį buvo rašoma žiniasklaidoje (The Wall Street Journal, 2015); jis buvo eksponuojamas Interpolo organizuojamame seminare (Lione, 2017) ir technikos parodoje (Vision 2018, Štutgarde). Vėliau, su kolegomis Varšuvoje, su eile patobulinimų pritaikė šią technologiją akies mikroskopijai. Eilė jų mokslinių straipsnių parodė, kad žmogaus akies tinklainės ir ragenos vaizdinimas šiuo metodu yra itin perspektyvus, ir todėl Egidijus nusprendė šioje srityje darbus tęsti Lietuvoje.

Čia Egidijus Auksorius siekia išvystyti Lietuvoje naują mokslinę sritį – žmogaus akies mikroskopiją kuri gebėtų tiksliai diagnozuoti akies ligas ankstyvoje jų stadijoje. Šiuo metu tokios akies neurodegeneracinės ligos kaip glaukoma ar geltonosios dėmės degeneracija yra pagrindinė žmogaus aklumo priežastis, tačiau egzistuojantys standartiniai diagnozės metodai, tokie kaip akies konfokalinė mikroskopija ar optinė koherentinė tomografija (angl. OCT), yra nepakankamo greičio ir erdvinės rezoliucijos, kad galėtų užregistruoti vaizdus tinkančius išsamiai akies tinklainės ligos diagnozei. Nepaisant didelio progreso OCT vystyme per pastaruosius metus ir metodo išpopuliarėjimo, ji vis dar nėra optimali vaizdinimui in vivo. Didesnis greitis, rezoliucija ir įsiskverbimo gylis leistų pamatyti ląstelių struktūrą gilesniuose žmogaus akies tinklainės sluoksniuose, kas pasitarnautų tikslesnei ir ankstesnei diagnostikai ir gydymo eigos stebėsenai.

Siekdamas pritraukti užsienyje dirbančius mokslininkus, norinčius inovatyvius tyrimus tęsti Lietuvoje ir čia dėstyti studentams, MJJ fondas metų-dviejų laikotarpio grantams skyrė beveik 200 000 Eur. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

Keletą metų gyvenai ir dirbai Londone, tuomet grįžai į Lietuvą ir sukūrei Bit&Bite iniciatyvą? Kodėl?

Jau gyvendama Londone įkūriau pirmąjį startuolį ir iš šono puikiai mačiau, kad technologijų industrijos plėtra yra nuostabi galimybė Lietuvai. Grįžau į mobilių sprendimų kūrimo komandą Lemon Labs, kurią vėliau įsigijo britų Treatwell ir stebėdama savo itin talentingus kolegas supratau, kad gebėjimas kurti technologijas bus vienas didžiausiu pranašumų šiuolaikinėje darbo rinkoje – žongliravimas skirtingais technologiniais įrankiais, atsakomybė sprendžiant problemas, loginis mąstymas, kūrybiškumas ir gilus bendradarbiavimas – man pasirodė kaip komplektas savybių, kurios turi tapti bazinėmis augančios kartos kompetencijomis. Taip kartu su mano trim vaikais gimė bit&Byte.

Kiek vaikų pavyko apmokyti šio judėjimo dėka? Kokį pokytį pavyko sukurti?

bit&Byte ir toliau veikia kaip popamokinė veikla 7-12m vaikams, o šalia kartu su partneriais, tokiais kaip Devbridge, kūrėm daug socialinių iniciatyvų ir pasiekėm daugiau nei 20 000 vaikų. Tik tai nebuvo sisteminga ir aš, kaip startuolių kūrėja, ieškojau to lūžio taško, kaip pasiekti ne kelis tūkstančius, o visus Lietuvos vaikus.

Iš šio projekto gimė kita iniciatyva prie kurios prisidėjo ir MJJ fondas – Vedliai. Apie ką ji ir kodėl svarbi Lietuvai?

Lietuvą kurią žmonės ir jų kompetencijos, o konkuruoti su pasauliu galime visų pirma drąsiai keisdami vaikų galimybes jau pradiniame ugdyme, kad užaugintume ne technologijų vartotojus, o atsakingus kūrėjus. Ir su Vedliais mums talkina mano galva viena įtakingiausių moterų grupių visoje Lietuvoje – pradinių klasių mokytojos. Joms ir kuriame Vedlius, informatikos ir technologinės kūrybos ugdymo sistemą.

Kokių rezultatų jau pavyko pasiekti ir kokie siekiami tikslai?

Per mažiau nei 14 mėnesiu prie Vedlių prisijungė daugiau nei 3.000 pradinių klasių mokytojų, apie 40%, o jau 2022/2023 moklso metais norime, kad 80% pradinių klasių mokytojų dirbtų su Vedliais ir taip priartėtume prie savo tikslo – kad kiekvienas Lietuvos pradinukas gebėtų kurti technologijas kaip bazinį igūdį, nepaisant savo lyties, lokacijos ar socioekonominės situacijos. Man net saldu pagalvojus, kokią stiprią kartą užauginsime drąsių ir kūrybiškų mokytojų pagalba.

Daugiau apie projektą: https://www.teachersleadtech.com/lt/