Šiais metais Miglė yra vienintelė Georgetown universitetų tarptautinės politikos bei vystymosi magistro programoje pakviesta mokytis Baltijos šalių atstovė.

Prestižinių studijų metu Miglė gilinsis į ekonominę plėtrą bei ekonomines ir socialines prielaidas, reikalingas inovacijų kūrimui. Tai apims ir socialinių finansų, poveikio investicijų kryptis; ekonominę ir statistinę duomenų analizę; skurdo mažinimo ir įtraukios ekonomikos programų struktūravimą. Jos kurso vadovas profesorius Shanta Devarajan — ilgametis Pasaulio banko vyr. ekonomistas ir direktorius. Miglės tikslas — parvežti šias patirtis į Lietuvą.

„Tikiu, kad veržli socialinių–finansinių inovacijų sistema taps kertiniu Lietuvos ekonomikos pažangą skatinančiu veiksniu. Tame matau daug prasmės, nes tikslingai taikomos naujovės tiesiogiai padėtų kovoti su šalyje įsisenėjusiais iššūkiais, tokiais kaip aukštas socialinės atskirties lygis, netvarūs viešųjų paslaugų finansavimo mechanizmai, silpna NVO įtrauktis sprendžiant visuomenei aktualias problemas. Pastarąjį pusmetį turėjau galimybę įsitikinti naujovių svarba vykdant socialinę politiką Lietuvoje. Su kolege pateikėme siūlymą Vyriausybei svarstyti socialinio poveikio obligacijų modelį kaip alternatyvų, Vakarų ekonomikose sparčiai populiarėjantį, viešųjų paslaugų finansavimo mechanizmą. Pusmetį nagrinėjusios teisinę aplinką ir socialinę politiką Lietuvoje, sukūrėme pilotinio modelio gaires. Kovo mėnesį šis modelis buvo įrašytas į Vyriausybės priemonių planą, o balandį buvo nuspręsta, kad Lietuva taps pirmąja Baltijos šalimi-šaunuole, kuri imsis šį modelį pilotuoti. Projekto dėka, kasmet bent 300 globos sistemą paliekančių jaunuolių gaus kokybiškas palydėjimo į savarankišką gyvenimą paslaugas. Kasmet bus sutaupoma net iki 1,2 mln eurų, o šios lėšos buvo investuojamos į kitus projektus, skatinančius ekonomikos augimą“,— dalinasi Miglė Petrauskaitė.

Priimdama MJJ fondo stipendiją Miglė įsipareigojo studijų metais savo žiniomis dalintis straipsniuose ir vaizdo dienoraščiuose. Po studijų Miglė ketina grįžti į Lietuvą bei panaudoti studijų metais įgytas žinias.

Siekiant įgalinti Lietuvą kurti norintį jaunimą, MJJ fondas jų magistro studijų programoms geriausiuose pasaulio universitetuose šiais metais skiria 106 000 Eur. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

„Džiaugiamės, jog galime prisidėti prie teigiamų pokyčių Lietuvoje. Finansuodami Aistės rezidentūrą kartu atveriame kelius ir kitiems lietuviams bei aplinkinių šalių jauniems veterinarijos gydytojams ateityje gauti prieinamas aukštos europinio kokybės rezidentūros studijas mūsų šalyje. Tai padės augti veterinarinės medicinos lygiui Lietuvoje“ – sako Liisa Leitzinger, MJJ fondo valdybos narė, „Geri namai“ įkūrėja.

Aistė yra veterinarijos gydytoja, kuri šiuo metu atlieka neurologijos internatūrą Berno Universitetinėje gyvūnų ligoninėje. Veterinarinės medicinos magistro studijas baigusi 2016 m. Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitete (LSMU) tais pačiais metais įstojo į 2 m. trukmės vet. chirurgijos rezidentūros programą LSMU Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje Chirurgijos skyriuje. Magistro studijų ir rezidentūros metu turėjo galimybę išvykti praktikai į vet. klinikas Suomijoje ir Latvijoje. Po sėkmingai užbaigtos rezidentūros nuo 2018 m. tęsė darbą toje pačioje klinikoje vet. gyditojos chirurgės pareigose.

„Veterinarijos gydytojų podiplominė specializacija Europoje turi aiškią struktūrą. Podiplomines studijas vet. gydytojai turi galimybę tęsti 26 koledžuose, kuriuos vienija EBVS (European Board for Veterinary Specialization). Po studijų jauni veterinarijos gydytojai yra kviečiami į 1-2 metų trukmės internatūros (klinikinės praktikos) programas, po kurių sekantis etapas yra rezidentūros studijos – trukmė 3 metai. Rezidentūros studijų metu privaloma surinkti tam tikrą pacientų kiekį pagal ligas ir parašyti du tiriamuosius darbus. Studijos užbaigiamos egzaminu, vienodu visiems Europoje dirbantiems rezidentams ir įgyjamas Europos vet. specialisto diplomas. Tik diplomuotas Europos specialistas gali tapti rezidentūros vadovu ir taip auklėti naujas specialistų kartas” – dalinasi Aistė. „Lietuvoje deja Europinės rezidentūros studijos nėra įmanomos, nes nėra europinio lygio specialistų. Man šios studijos svarbios dėl profesinio augimo ir dėl galimybės turėti Europos lygį atitinkančias veterinarinės rezidentūros studijas Lietuvoje. Todėl esu labai dėkinga MJJ fondui už šį Žinių grantą”.

Siekdamas pritraukti užsienyje dirbančius mokslininkus, norinčius inovatyvius tyrimus tęsti Lietuvoje ir čia dėstyti studentams, MJJ fondas dviejų ir trijų metų laikotarpio grantams skyrė daugiau nei pirmaisiais metais – 223 000 Eur.

„Tikime, jog ekonominių išbandymų metais ypač svarbu investuoti į inovacijas ir jas kuriančius žmones. Visas pasaulis varžosi dėl protų, o į Lietuvą grįžti ar atvykti norinčiam mokslininkui kliūtimi dažnai tampa mažesnis nei užsienio universitetuose atlygis. Tad norime padėti mūsų mokslo centrams prisitraukti geriausius. Mums svarbi šių tyrėjų patirtis ir jos aktualumas universitetų bendruomenei bei verslui“, – sako MJJ fondo vadovė Kotryna Stankutė-Jaščemskienė.

Netrukus dviejų metų gimtadienį minėsiantis MJJ fondas mokslo krypties grantus jau įsteigė 13-ai mokslininkų, kurie atvyko ar grįžta darbuotis Lietuvoje ir dalytis savo žiniomis.

„Tokie fondai yra išskirtinai svarbūs, nes jie padeda pritraukti į šalį talentingus žmones. O jie kuria ne tik mokslą,  bet ir atneša naujas idėjas, naują darbo kultūrą, kuria bendradarbiavimo atmosferą, taip skatindami visada eiti pirmyn. Labai džiaugiamės, kad MJJ fondo dėka FTMC centre atsiranda dvi naujos mokslo kryptys – kvantinė optoelektronika ir mikrofluidika, kurios atkeliauja su dviem mokslininkais ir ryškiai papildys FTMC mokslinių ir technologinių veiklų  paletę“, – sako Gintaras Valušis, Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) direktorius.

VU Gyvybės mokslų centro direktorius Gintaras Valinčius pabrėžia, jog daugeliui jaunų mokslininkų MJJ fondo parama yra svarbus veiksnys, padedantis ne tik apsispręsti sugrįžti iš užsienio, bet ir skatinantis pradėti savo, kaip nepriklausomo tyrėjo karjerą Lietuvoje. „Mariaus Jakulio fondo veikla kuria naujas mokslinių tyrimų ir mokslininkų rėmimo tradicijas, kurių labai trūksa Lietuvoje“, – mano jis.

Šiais metais darbus Lietuvoje pradėsiantys šeši mokslininkai planuoja steigti laboratorijas, kurti ryšius su užsienio partneriais, rašyti projektus tarptautiniam finansavimui, aktyviai žiniomis dalytis su studentais bei vystyti galimus projektus su verslu:

1. Biochemikas ir biofizikas Algirdas Toleikis į Lietuvą grįžta po 9 metų mokslinės karjeros Jungtinėje Karalystėje. VU baigęs biochemijos studijas ir laimėjęs „Wellcome Trust” stipendiją studijavo doktorantūroje prestižiniame UCL universitete, vėliau podoktorantūros stažuotę vykdė University of Warwick. Visuomet į Lietuvą grįžti norėjęs mokslininkas parsiveža ir pirmą kartą lietuviui mokslininkui skirtą Europos molekulinės biologijos organizacijos (EMBO) grantą prietaisams ir regentams. Tarptautinėje EMBO atrankoje itin aukštai įvertintas biochemiko Algirdo Toleikio projektas leis Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) steigti EMBO standartus atitinkančią molekulinės biologijos laboratoriją. MJJ fondas džiaugiasi, jog grantu galės prisidėti prie šio mokslininko atlygio steigimo trims metams.
2. Mokslininkė Rasa Giniūnaitė į Lietuvą grįžta po aštuonių metų praleistų prestižiniuose Jungtinės Karalystės universitetuose. Matematikos magistro ir bakalauro studijas sėkmingai baigusi Voriko universitete, paskutiniais metais gavo apdovanojimą už itin aukštus pasiekimus. Matematinės biologijos doktorantūros Oksfordo universitete (JK) metu Rasa modeliavo embrioninių ląstelių migraciją ir gavusi MJJ fondo grantą trims metams šios krypties tyrimus vystys ir dėstys Lietuvoje Vilniaus universitete. Grįžusi į Lietuvą, Rasa tęs glaudų tarptautinį bendradarbiavimą su mokslininkais iš Oksfordo universiteto. Dar gyvendama užsienyje, Rasa prisidėjo prie Lietuvos jaunųjų matematikų susitikimų organizavimo, o dabar jau grįžusi sieks prisidėti ir prie matematikos populiarinimo Lietuvos moksleivių tarpe.
3. Prieš 13 metų užsienyje mokslinę karjerą pradėjusio lietuvio Aleksej Železniak tyrimų kryptis – bioinformatika ir sisteminė biologija. Mokslininkas 2017 metais įkūrė laboratoriją Chalmers technologijos universitete, Geteborge, Švedijoje ir šiuo metu ten dirba su aštuonių žmonių komanda. MJJ fondo ir VU Gyvybės mokslų centro bendradarbiavimo dėka Aleksej jau nuo šių metų pradės kurti paralelinę laboratoriją Vilniaus universitete ir vykdyti mokslinę veiklą toliau prisidedant prie VU GMC tarpdisciplininių mokslų plėtros.
4. Kirill N. Alekseev mokslinių tyrimų kryptis – kiekybinė optoelektronika. Šiuo metu jis yra vertinamas kaip vienas geriausių Europos dirbtinių erdvinių periodinių puslaidininkinių nanostruktūrų teorijos ekspertų. Kilęs iš Rusijos, Kirill 12 metų dėstė prestižiniame Loughborough universitete Jungtinėje Karalystėje, taip pat septynerius metus dirbo vyresniuoju mokslininku Oulu universitete Suomijoje. Akademikas laimėjo eilę prestižinių tyrimų apdovanojimų, yra kuravęs tyrimų grupes, pritraukusias Europos Sąjungos finansavimą, išugdė daug jaunų visame pasaulyje sėkmingų mokslininkų. MJJ fondo ir Fizinių bei technologijos mokslų centro bendradarbiavimo dėka Kirill galės prisidėti prie pasaulinės kokybės mokslo vystymo Lietuvoje.
5. Neuromokslininkas Robertas Guzulaitis, studijas baigęs Vilniaus universitete, čia apsigynė doktorantūros disertaciją ir 2014 išvyko vykdyti podoktorantūros stažuotės Kopenhagos universitete bei Florey institute Melburno universitete. Po šetių metų grįžo į Vilnių, su tikslu VU Gyvybės mokslų centre su kitais mokslininkais tęsti tyrimus žmogaus smegenų adaptyvaus sensorinės informacijos apdorojimo ir jos suvokimo srityje.
6. Dešimt metų užsienyje gyvenantis Tadas Kartanas yra baigęs biofizikos ir nanotechnologijų doktorantūros studijas Kembridže, kurių metu tyrinėjo mikrolustų ir biojutiklių sistemas bei praktiškai žinias taikė įvairiose įmonėse. Iki šiol jis dirbo technologijų konsultacijų ir produktų kūrimo įmonių grupėje TTP Jungtinėje Karalystėje, o gavęs MJJ fondo grantą jau šiais metais pradės darbus Fizinių ir technologijos mokslų centre Vilniuje su siekiu sukurti mikroskysčių fizikos mokslinių tyrimų grupę.

Ačiū prie grantų prisidėjusiems UAB FMĮ Myriad capital, Vygandui ir Rebeccai Jurams, Ramūnui Stepanauskui ir Simonui Jurgioniui. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

Biochemikas ir biofizikas Algirdas Toleikis į Lietuvą grįžta po devynių metų mokslinės karjeros Jungtinėje Karalystėje. VU baigęs biochemijos studijas ir laimėjęs „Wellcome Trust“ stipendiją studijavo doktorantūroje prestižiniame UCL universitete, vėliau podoktorantūros stažuotę vykdė Voriko universitete. Visuomet į Lietuvą grįžti norėjęs mokslininkas parsiveža ir pirmą kartą lietuviui mokslininkui skirtą Europos molekulinės biologijos organizacijos (EMBO) grantą prietaisams ir reagentams. Tarptautinėje EMBO atrankoje itin aukštai įvertintas biochemiko Algirdo Toleikio projektas leis Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) steigti EMBO standartus atitinkančią molekulinės biologijos laboratoriją.

Šios laboratorijos sėkme neabejoja ir VU GMC direktorius prof. dr. Gintaras Valinčius. „VU GMC nuosekliai vykdo talentingų mokslininkų „protų medžioklę“. Kai prieš metus Algirdas parašė laišką, kuriame pasidalijo idėja apie pavienių biomolekulių mikroskopijos tyrimus, nekilo jokių abejonių – turime įsteigti tokią laboratoriją ir GMC“, – pasakoja centro vadovas. Kavli premijos laureatas VU GMC profesorius Virginijus Šikšnys sako, kad jaunojo mokslininko laimėta dotacija atspindi bendrą Lietuvos narystės EMBO sėkmės istoriją. „2017 m. Lietuvai tapus Europos molekulinės biologijos konferencijos (EMBC) nare, atsivėrė naujos galimybės jaunus mokslininkus, įgijusius unikalios patirties užsienio laboratorijose, sugrąžinti į Lietuvą pasinaudojant EMBO programomis. Tikimės, kad Algirdo sėkmė įkvėps ir kitus jaunus mokslininkus pasinaudoti naujomis galimybėmis ir įgyvendinti savo mokslines idėjas Lietuvoje“, – sako jis.

MJJ fondas džiaugiasi, jog grantu galės prisidėti prie šio mokslininko atlygio steigimo trims metams.

Siekdamas pritraukti užsienyje dirbančius mokslininkus, norinčius inovatyvius tyrimus tęsti Lietuvoje ir čia dėstyti studentams, MJJ fondas dviejų ir trijų metų laikotarpio grantams skyrė 223 000 Eur. Ačiū prie grantų prisidėjusiems UAB FMĮ Myriad capital, Vygandui ir Rebeccai Jurams, Ramūnui Stepanauskui ir Simonui Jurgioniui. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

Mokslininkė Rasa Giniūnaitė į Lietuvą grįžta po aštuonių metų praleistų prestižiniuose Jungtinės Karalystės universitetuose. Matematikos magistro ir bakalauro studijas sėkmingai baigusi Voriko universitete, paskutiniais metais gavo apdovanojimą už itin aukštus pasiekimus. Matematinės biologijos doktorantūros Oksfordo universitete (JK) metu Rasa modeliavo embrioninių ląstelių migraciją ir gavusi MJJ fondo grantą 2021-2023 metams šios krypties tyrimus vystys ir dėstys Lietuvoje Vilniaus universitete. Taip pat Rasa atliks DNR mechanikos modeliavimo tarpdisciplininį projektą Kauno technologijų universitete. Projektas bus daromas kartu su mokslininkais iš Oksfordo ir Lozanos federalinio technologijų instituto.

„Nusprendžiau grįžti į Lietuvą tęsti savo mokslinę veiklą, nes matau čia daug galimybių tyrimams ir taip pat noriu dalintis savo įgytomis žiniomis. Matematinės biologijos sritis yra pakankamai nauja, todėl Lietuvoje dar yra labai daug potencialo ją vystyti. Biologijos ir matematikos sritys Lietuvoje jau vykdo aukšto lygio mokslinius tyrimus, bet manau, kad glaudesnis tarpdisciplininis bendradarbiavimas papildytų ir padėtų plėsti tyrimus. Mano darbas yra teorinis modeliavimas, todėl ir toliau planuoju pati bendradarbiauti su kolegomis iš Oksfordo ir kitų užsienio universitetų, bet kartu ir kurti savo darbo srities grupę Lietuvoje. Taip pat labai džiaugiuosi, kad grįžusi į Lietuvą galėsiu dalintis savo žiniomis ir įgūdžiais su studentais ir taip, tikiuosi, prisidėdama prie aukštojo mokslo gerinimo mūsų šalyje”, – dalinasi mokslininkė.

Dar gyvendama užsienyje, ji prisidėjo prie Lietuvos jaunųjų matematikų susitikimų organizavimo, o dabar jau grįžusi sieks prisidėti ir prie matematikos populiarinimo Lietuvos moksleivių tarpe.

Siekdamas pritraukti užsienyje dirbančius mokslininkus, norinčius inovatyvius tyrimus tęsti Lietuvoje ir čia dėstyti studentams, MJJ fondas dviejų ir trijų metų laikotarpio grantams skyrė 223 000 Eur. Ačiū prie grantų prisidėjusiems UAB FMĮ Myriad capital, Vygandui ir Rebeccai Jurams, Ramūnui Stepanauskui ir Simonui Jurgioniui. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

Prieš 13 metų užsienyje mokslinę karjerą pradėjęs lietuvis Aleksej Železniak 2017 metais įkūrė laboratoriją Chalmers technologijos universitete, Geteborge, Švedijoje ir šiuo metu ten dirba su aštuonių žmonių komanda.

Aleksej 2007 m. baigė bioinžinerijos programos bakalaurą Vilnius Tech (tuometiname Vilniaus Gedimino Technikos universitete), mokslus tęsė Danijos Technikos universitete (Technical University of Denmark), kuriame baigė magistro studijas. Daktaro laipsnį įgijo Vokietijoje esančioje European Molecular Biology Laboratory, o podoktorantūros tyrimus atliko Kembridžo universitete Jungtinėje Karalystėje.

„Šiuolaikinė biologija tai didžiųjų duomenų mokslas ir šiuo metu visame pasaulyje, įskaitant Lietuvą, yra didelis bioinformatikos, kompiuterinės biologijos specialistų trūkumas, gebančių analizuoti ir interpretuoti didžiuosius iš eksperimentų atsirandančius duomenis. Specialistų ir ekspertų kritinės masės trūkumas limituoja galimybes kurti naujos kartos medicinos ir biotechnologijos verslus Lietuvoje, taip pat skatina jaunus protus ieškant žinių ir patirties emigruoti į kitas Europos šalis. Aš tikiu, kad mūsų nauja laboratorija prisidės prie pasaulinio lygio kvalifikacijos specialistų ruošimo, o būtent paralelinės laboratorijos formatas paskatins busimųjų doktorantų ir jaunųjų mokslininkų tarptautinių žinių ir patirties mainus, pvz. per stažuotes užsienio universitetuose.” – dalinasi Aleksej.

MJJ fondo granto 2021-2o23 metams ir VU Gyvybės mokslų centro dėka Aleksej jau nuo šių metų pradės kurti paralelinę laboratoriją Vilniaus universitete ir vykdyti mokslinę veiklą toliau prisidedant prie VU GMC tarpdisciplininių mokslų plėtros.

Siekdamas pritraukti užsienyje dirbančius mokslininkus, norinčius inovatyvius tyrimus tęsti Lietuvoje ir čia dėstyti studentams, MJJ fondas dviejų ir trijų metų laikotarpio grantams skyrė 223 000 Eur. Ačiū prie grantų prisidėjusiems UAB FMĮ Myriad capital, Vygandui ir Rebeccai Jurams, Ramūnui Stepanauskui ir Simonui Jurgioniui. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

Šiuo metu Kirill yra laikomas vienu geriausių Europos dirbtinių erdvinių periodinių puslaidininkinių nanostruktūrų teorijos ekspertu. Kilęs iš Rusijos, Kirill 12 metų dėstė prestižiniame Loughborough universitete Jungtinėje Karalystėje, taip pat septynerius metus dirbo vyresniuoju mokslininku Oulu universitete Suomijoje. Akademikas laimėjo eilę prestižinių tyrimų apdovanojimų, yra kuravęs tyrimų grupes, pritraukusias Europos Sąjungos finansavimą, išugdė daug jaunų visame pasaulyje sėkmingų mokslininkų.

MJJ fondas Kirill skyrė grantą 2021-2022 metams. MJJ fondo ir Fizinių bei technologijos mokslų centro bendradarbiavimo dėka Kirill galės prisidėti prie pasaulinės kokybės mokslo vystymo Lietuvoje, kurs naują mokslo srities grupę, projektuojančią supergrotelėmis paremtus kompaktiškus stiprintuvus bei generatorius.

Siekdamas pritraukti užsienyje dirbančius mokslininkus, norinčius inovatyvius tyrimus tęsti Lietuvoje ir čia dėstyti studentams, MJJ fondas dviejų ir trijų metų laikotarpio grantams skyrė 223 000 Eur. Ačiū prie grantų prisidėjusiems UAB FMĮ Myriad capital, Vygandui ir Rebeccai Jurams, Ramūnui Stepanauskui ir Simonui Jurgioniui. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

Bakalauro ir magistro studijas tyrėjas baigė Vilniaus universitete, 2013 metais ten pat apsigynė ir doktorantūros disertaciją. O 2014 metais išvyko vykdyti podokturantūros stažuotes Kopenhagos universitete bei Florey institute Melburno universitete.

„Daugelis valstybių labai aiškiai įvardija tarptautinės patirties svarbą mokslininko karjeroje. Tai ypač aktualu siaurose mokslo šakose ir mažose valstybėse. Tinkamai pasirinkus stažuotės vietą galima įgyti unikalios praktinės patirties ir/arba teorinių žinių, kurių Lietuvoje nėra. Dirbdamas užsienio mokslo centruose ne tik gavau teorinių žinių, bet ir įvaldžiau keletą naujų metodikų plačiau naudojamų smegenų tyrimuose. Kadangi šios metodikos Lietuvoje dar netaikomos, tikiuosi mano įgyta patirtis bus naudinga platesnei mokslo bendruomenei”, – dalinasi Robertas Guzulaitis.

MJJ fondas Robertui skyrė grantą 2021-2022 metams, kurio dėka jis galės toliau vystyti šiuo metu vykdomus tyrimus, į Lietuvą atnešti naujas metodikas, tokias kaip optogenetika, aktyviai įsitraukti į pedagoginę veiklą bei į savo tyrimų veiklą pritraukti jaunus studentus. Bendradarbiaujant su kitais mokslininkais Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre bus tyrinėjami klausos nuostoviųjų atsakų generacijos mechanizmai ir jų pokyčiai šizofrenijos metu, psilocibino ilgalaikiai efektai ir poveikis priklausomybei nuo alkoholio.

Siekdamas pritraukti užsienyje dirbančius mokslininkus, norinčius inovatyvius tyrimus tęsti Lietuvoje ir čia dėstyti studentams, MJJ fondas dviejų ir trijų metų laikotarpio grantams skyrė 223 000 Eur. Ačiū prie grantų prisidėjusiems UAB FMĮ Myriad capital, Vygandui ir Rebeccai Jurams, Ramūnui Stepanauskui ir Simonui Jurgioniui. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!

„Mano vadovaujamas Rytų Europos studijų centras (RESC) – sparčiai auganti institucija, sudaryta iš jaunų, ryžtingų, žingeidžių žmonių, kurie siekia užpildyti šią nišą. Net ir stokodami patirties ar išteklių, jie sustiprino RESC ir pasiekė aukščiausią poziciją Pensilvanijos universiteto think-tank reitinge tarp Baltijos šalių, įgyvendino didelės apimties projektus, finansuotus Europos Komisijos, NATO, įvairių tarptautinių fondų. Nepaisant to, norint žengti kokybinį žingsnį į priekį, reikalingas ne tik tarptautinės politikos išmanymas, bet ir geri vadybos įgūdžiai, gebėjimas vertinti rizikas, stiprinti institucijos reputaciją, įgyvendinti tarptautinio lygio projektus. Todėl kaip vadovas, siekiantis Lietuvoje sukurti tarptautinio lygio analitinį centrą, noriu  įgyti išsilavinimą Global Business srityje ir džiaugiuosi sulaukęs paramos iš MJJ fondo įgyvendinti šį tikslą Oxforde“ – dalinasi Linas Kojala.

Linas Kojala taip pat yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, Asocijuotas ekspertas (Associate) Harvardo universiteto Daviso Rusijos ir Eurazijos studijų centro Derybų grupėje („Negotiation Task Force“) (JAV) bei Tyrėjas (Research Fellow) analitiniame centre „Foreign Policy Research Institute“ (JAV). Gavęs prestižinę Fulbright stipendiją mokėsi Harvardo universitete JAV (2017-2018). Prieš įsidarbindamas RESC, L. Kojala dirbo žiniasklaidoje, taip pat Užsienio reikalų ministerijoje, vadovavo įvairiems tarptautiniams projektams, rengė akademinius tekstus, buvo kelių monografijų bendraautorius. 2019 metais pristatė knygą „Europa? Pokalbiai su prezidentais, ministrais, patarėjais ir taksistais apie mūsų ateitį“ (leid. „Tyto Alba“), 2020 metais išleido knygą „Baltieji rūmai ir Lietuva: Bushas, Obama, Trumpas..?“ (leid. „Tyto Alba“). Komentuoja tarptautinės politikos aktualijas Lietuvos ir užsienio žiniasklaidoje, yra parengęs tekstų ar komentavęs įvykius tokiose žiniasklaidos priemonėse kaip CNN, BBC, Euronews, Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų visuomeniniams transliuotojams. 2019 m. ir 2020 m. DELFI portalo surengtoje apklausoje pripažintas atitinkamai trečiu ir ketvirtu įtakingiausiu Lietuvos visuomenininku.

Pauliaus profesinė ir akademinė patirtis apima dvi sritis – socialinius mokslus bei duomenų mokslą/mašinų mokymąsi, o jau šį rudenį Paulius pradės tarpdisciplinines socialinių duomenų mokslo magistro studijas Oksfordo universitete.

Baigęs ekonomikos ir politikos studijas ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, kur atidžiai nagrinėjo politinių, socialinių ir ekonominių reiškinių sąveiką, Paulius profesinės patirties sėmėsi dirbdamas didžiųjų duomenų įmonėje „Exacaster“ bei Luminor banke. Čia jis padėjo sudėlioti tolimesnę duomenų mokslo technologijų plėtros eigą bei įdiegti pirmus algoritmus, kuriuos banko darbuotojai jau naudoja sprendimų priėmimui.

Paulius taip pat dėsto duomenų analitiką, statistiką bei bazinius mašinų mokymosi algoritmus Vilnius Coding School ir Data School programavimo mokyklose. Paskaitose dalinasi žiniomis, kurių reikia norint persikvalifikuoti į duomenų analitiko sritį, ir džiaugiasi matydamas, kaip didžioji dalis jo buvusių studentų jau užima jaunesniųjų duomenų analitikų pozicijas, taip prisidedant prie ateities technologijų profesionalų ugdymo.

Studijų metais Paulius dalyvavo mainuose Pietų Korėjoje ir Japonijoje bei reprezentavo universitetą debatų turnyruose Europoje ir Azijoje.

Sukauptas žinias MJJ fondo stipendijos gavėjas išnaudoja kurdamas inovacijas, kurios integruoja jau minėtas socialinių mokslų ir duomenų mokslo sritis. 2019 m. Paulius subūrė komandą, su kuria sukūrė platformą „Nereus“ (daugiau skaitykite ČIA).

Ši platforma personalizuoja mokymąsi naudodama natūraliosios kalbos (natural language processing) ir neprižiūrimojo mokymosi (unsupervised learning) algoritmus. 2019 m. balandžio mėnesį idėja laimėjo pirmą vietą Microsoft dirbtinio intelekto konkurse „The Next AI Guardians“.

„Džiaugiuosi galėjęs diegti pažangius technologinius sprendimus tarptautinio lygio konkursuose bei įmonėse. Tokie sprendimai jau dabar įgyvendinami tiek privačiame, tiek viešame sektoriuje kur kas intensyviau nei prieš kelis metus, o ši tendencija, tikėtina, tik stiprės. Dėl to labai svarbu ugdyti lyderius, kurie turėtų ne tik verslo ar socialinių mokslų, bet ir technologinį išsilavinimą. Studijos Oksforde leis sustiprinti mano technologines žinias, jų pritaikomumą socialinių problemų sprendimui bei padės užmegzti glaudų ryšį su kitais idėjų kupinais lyderiais. Tai suteiks daugiau galimybių prisidėti prie būsimų skaitmeninių proveržių.“ – dalinasi Paulius.

Priimdamas MJJ fondo stipendiją Paulius įsipareigojo studijų metais savo žiniomis dalintis straipsniuose ir vaizdo dienoraščiuose. Po studijų Paulius ketina grįžti į Lietuvą, kur jis naudos studijų metais įgytas žinias.